Lietuvos pilietybės atkūrimas Izraelyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir jų palikuoniams. Lietuvos pilietybė Lietuvos žydams (Litvakams) ir jų palikuoniams

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu (1918-1940 metais) Lietuvoje pasireiškė antra didelė emigracijos banga. Šios emigracijos priežastys buvo dažniausiai ekonominės, tačiau kai kuriais atvejais istorinės, politinės. 1918–1940 metais didžioji dalis žydų tautybės emigrantų iš Lietuvos išvyko į Palestiną bei dabartinę Pietų Afrikos Respubliką. Remiantis oficialiais duomenimis, tarpukariu į Palestiną išvyko 5 000 žydų.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje metu. Dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų bendruomenės.

1948 m. susikūrus Izraelio valstybei dauguma Lietuvos žydų emigravo iš Lietuvos į Izraelį. Lietuvos žydų emigracija į Izraelį daugiausiai buvo nulemta tuo metu vykdytos antižydiškos politikos bei Antrojo pasaulinio karo padarinių. 

Šiuo metu Izraelyje gyvena Lietuvos žydai ir jų palikuonys, kuriems Lietuvos teisės aktuose numatytos Lietuvos pilietybės atkūrimo galimybės.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, asmenims, emigravusiems iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei buvusiems Lietuvos piliečiais iki 1940 06 15, taip pat tokių asmenų palikuoniams (vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams), Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos valstybės pilietybės (dviguba pilietybė). Šiuo atveju, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, būtina įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 03 11 (1918-1990);
3. Kitas aplinkybes (giminystės ryšį, vardo, pavardės pakeitimą, kitą).

Lietuvos pilietybės įstatyme numatyta, kad asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.

MIGRATION LAW CENTER

Skaityti daugiau:

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.