Dviguba pilietybė

Dviguba pilietybė Lietuvoje yra galima išimtiniais atvejais.

Atvejai, kuomet dviguba pilietybė Lietuvoje galima:
1. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
2. Asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba yra palikuonis asmens, pasitraukusio, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 03 11 (vaikas, anūkas ar proanūkis);
3. Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimimu;
4. Įvaikinimo atvejai;
5. Santuokos atvejai;
6. Lietuvos pilietybės įgijimas išimties tvarka ar turint pabėgelio statusą.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, yra asmuo ar jo palikuonis, kuris dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų buvo teismo ar institucijų sprendimu prievarta iškeldintas iš Lietuvos (išsiųstas į lagerį, įkalintas, išvežtas priverstiniams darbams ir pan.). Dvigubai pilietybei įgyti šis asmuo turi būti turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 arba būti palikuoniu (vaikas, vaikaitis, provaikaitis) asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15.

Asmuo, pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją

Didėjant emigracijai iš Lietuvos ir mišrių santuokų tarp Lietuvos piliečių ir užsienio valstybių piliečių skaičiui, vaikų su dviguba pilietybe skaičius taip pat auga. Vaikas pagal užsienio valstybės įstatymus gimimu įgijęs užsienio valstybės pilietybę, gali būti ir Lietuvos piliečiu, turėti dvigubą pilietybę. Reikalavimas, kad sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti, nėra taikomas.

Santuokos atveju, asmuo, sudaręs santuoką su užsieniečiu, gali turėti dvigubą pilietybę, tuo atveju, jei pilietybė užsienio šalyje jam buvo suteikta automatiškai po santuokos su užsienio valstybės piliečiu sudarymo. Tokia pilietybės suteikimo praktika dažniausiai pasitaiko Islamo valstybėse, kuomet asmeniui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų pilietybei įgyti, pakanka tik santuokos sudarymo fakto. Iš tokių asmenų atsisakyti kitos valstybės pilietybės nereikalaujama.

Asmuo, budamas Lietuvos piliečiu, gali būti įvaikintas užsienio valstybės piliečių ar piliečio ir įgyti užsienio valstybės pilietybę. Taip pat Lietuvos valstybės piliečiai ar pilietis gali įvaikinti užsienio pilietybę turintį asmenį. Tiek vienu, tiek kitu atveju Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas asmuo galės būti iki kol jam sukaks 21 metai. Sulaukęs 21 metų, asmuo turės apsispręsti, kurios valstybės pilietybę pasirinkti.

Retesni dvigubos pilietybės atvejai būtų Lietuvos pilietybės suteikimas išimties tvarka, kai Lietuvos pilietybė asmeniui gali būti suteikta už tam tikrus nuopelnus Lietuvai, arba Lietuvos pilietybės suteikimas, turint pabėgelio statusą.

Dokumentų rengimo dvigubai pilietybei procesas, Lietuvos pilietybes atkūrimo atveju, prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo bei paieškos. Neretai duomenų ar reikiamų dokumentų paieška atliekama Lietuvos archyvuose. Dokumentų paieška Lietuvos archyvuose gali užtrukti nuo 5 iki 30 darbo dienų. Surinkus reikiamus dokumentus, jie tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka, atliekamas dokumentų vertimas. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turėtų būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. 

Pagrindiniai dokumentai, kuriuos reiktų pateikti, norint atkurti Lietuvos pilietybę: 

1. Prašymas, surašytas lietuvių kalba; 
2. Pasas; 
3. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turėjo Lietuvos pietybę iki 1940 06 15, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, palikuonis; 
4. Dokumentai, įrodantys aplinkybes, kurioms esant asmuo gali turėti dvigubą pilietybę; 
5. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; 
6. Vardo, pavardės pakitimą patvirtinantys dokumentai, jei asmens vardas ar pavardė pakito. 

Dokumentais, patvirtinančiais, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, gali būti: 

1. Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;
3. Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;
4. Liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 06 15, kiti dokumentai.

Dokumentai pateikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje, siunčiami paštu arba per kurjerį.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, sprendimo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priėmimo terminas yra iki 6 menesių, praktikoje procesas trunka apie 9-12 mėnesių, tam tikrais atvejais ir ilgiau.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Dviguba pilietybė

Lietuvoje dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais.

Dvigubos pilietybės išimtys Lietuvoje: kokios jos?

• Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
• Asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos arba yra palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis) asmens, pasitraukusio, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos;
• Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimdamas;
• Įvaikinimo atvejai;
• Santuokos atvejai;
• Lietuvos pilietybės įgijimas išimties tvarka ar turint pabėgėlio statusą.

Dviguba pilietybė, kai asmuo buvo ištremtas iki 1990 metų kovo 11 dienos

Šiai kategorijai priklauso asmenys, kurie iki 1990 metų kovo 11 dienos buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos, taip pat ir šių asmenų palikuonys. Dėl politinių, socialinių ar kitų motyvų, dėl pasipriešinimo okupaciniam režimui šie asmenys buvo priverstinai iškeldinti iš Lietuvos ir išsiųsti į lagerius, išvežti priverstiniams darbams ar įkalinti. Dvigubai pilietybei gauti yra viena sąlyga – šis asmuo turi būti turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos arba būti tokio asmens palikuoniu (vaiku, vaikaičiu arba provaikaičiu).

Dviguba pilietybė, kai asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos

Šiai grupei priklauso asmenys, kurie iki 1990 metų kovo 11 dienos išvyko, pasitraukė iš Lietuvos, tačiau iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę. Taip pat kategorijai priklauso ir tokių asmenų palikuonys: vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.

Į šią kategoriją nepatenka asmenys, kurie po 1940 metų birželio 15 dienos iš Lietuvos išvyko gyventi į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Dviguba pilietybė vaikams

Kuris laikas gerokai augus emigracijos mastams, natūralu, kad augo ir svečiose šalyse gimusių lietuvių vaikų skaičius, taip pat mišrių santuokų skaičius. Taigi dviguba pilietybė užsienyje gimusiems vaikams – dažnas atvejis.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos teisės aktais, vaikas turi teisę į dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę jis įgyja gimimu (kai vienas iš vaiko tėvų arba abu tėvai yra Lietuvos piliečiai vaiko gimimo metu), o kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas arba iki jam sukako 18 metų įgijo ne gimdamas.

Taip pat čia reikia paminėti ir įvaikinimo atvejus. Lietuvos pilietis gali būti įvaikintas užsienio valstybės piliečio ar piliečių (iki vaikui sukako 18 metų) ir taip įgyti užsienio valstybės pilietybę. Taip pat galimas ir atvirkštinis variantas, kai Lietuvos pilietis ar piliečiai įvaikina kitos valstybės pilietybę turintį vaiką (iki jam sukako 18 metų) ir dėl to vaikas gali įgyti Lietuvos pilietybę.

Dviguba pilietybė santuokos atveju

Svarbu tai, kad ne visais atvejais susituokus su kitos valstybės piliečiu suteikiama dviguba pilietybė. Sudaręs santuoką su užsieniečiu Lietuvos pilietis dvigubą pilietybę gali turėti tada, kai toje užsienio šalyje pilietybė suteikiama automatiškai po santuokos su užsienio valstybės piliečiu sudarymo. Tokia praktika paprastai pasitaiko Islamo valstybėse, kur asmeniui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų pilietybei įgyti – užtenka santuokos sudarymo fakto. Beje, tose šalyse atsisakyti kitos valstybės pilietybės nereikalaujama.

Dvigubos pilietybės išimtys

Išimties tvarka suteikiamos dvigubos pilietybės atvejai gana reti. Paprastai tokiais atvejais Lietuvos pilietybė kitos valstybės pilietybę turinčiam asmeniui suteikiama už tam tikrus nuopelnus Lietuvai. Taip pat Lietuvos pilietybė gali būti suteikta asmenims, turintiems pabėgėlio statusą.

Dviguba pilietybė: dokumentų rengimas

Dokumentų rengimo dvigubai pilietybei procesas Lietuvos pilietybės atkūrimo atveju prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo bei paieškos. Neretai duomenų ar reikiamų dokumentų paieška atliekama Lietuvos archyvuose. Tai gali užtrukti nuo 5 iki 60 darbo dienų.

Surinkus reikiamus dokumentus jie tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka, atliekamas dokumentų vertimas. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turėtų būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Kokius dokumentus reikia pateikti, norint atkurti Lietuvos pilietybę?

1. Lietuvių kalba parašytas prašymas;
2. Pasas;
3. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę, arba kad yra tokio asmens palikuonis: vaikas, vaikaitis, provaikaitis;
4. Dokumentai, įrodantys aplinkybes, kurioms esant asmuo gali turėti dvigubą pilietybę;
5. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (jei aktuali dviguba pilietybė tremtinių vaikams anūkams, provaikaičiams);
6. Vardo, pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jei šie duomenys keitėsi.

Dokumentais, patvirtinančiais, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos, gali būti:

1. Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 metų birželio 15 dienos;
2. Dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos armijoje ar valstybės tarnyboje;
3. Gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė;
4. Liudijimai, išduoti iki 1940 metų birželio 15 dienos Lietuvoje, arba liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, tinka dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 metų birželio 15 dienos, kiti dokumentai.

Kur pateikti dokumentus?

Dokumentai pateikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.

Paprastai sprendimo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priėmimo terminas yra iki 4-6 mėnesių, bet praktika rodo, kad procesas gali užsitęsti ir iki 9 mėnesių, metų ar net ilgiau.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.