Vienas iš leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindų yra šeimos susijungimas. Šeimos susijungimo pagrindu Lietuvoje gali būti išduotas tiek laikinas, tiek nuolatinis leidimas gyventi. Dėl leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu gali kreiptis Lietuvos piliečio arba užsieniečio, atitinkančio teisės aktuose numatytus reikalavimus, šeimos nariai: vaikai, sutuoktinis, tėvai.
Lietuvos piliečio šeimos nariai gali atvykti pas Lietuvoje gyvenantį Lietuvos pilietį arba atvykti kartu su juo iš užsienio gyventi į Lietuvą. Pirmuoju atveju Lietuvos piliečio šeimos nariai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, antruoju – tiek dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, tiek dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo. Kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo reikia įrodyti, jog Lietuvos pilietis su savo šeimos nariu iki atvykimo į Lietuvą gyveno užsienyje. Pagrindinės imigracijos sąlygos susijusios su šeimyninio ryšio, pakankamų lėšų pragyvenimui, gyvenamojo ploto turėjimo Lietuvoje, (ne) teistumo pagrindimu ir vertinimu.
Vadovaujantis Lietuvos teisės aktų nuostatomis šeimos susijungimas su Lietuvoje gyvenančiu užsieniečiu galimas ne anksčiau kaip po 2 metų užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, įrodžius jo pagrįstą perspektyvą įgyti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Remiantis šia bendra taisykle, užsieniečio šeimos nariai: vaikai, sutuoktinis, tėvai ar kiti, gali atvykti į Lietuvą gyventi kartu su užsieniečiu tik po 2 užsieniečio gyvenimo Lietuvoje metų. Tam tikrais atvejais yra taikomos išimtys, ir užsieniečio šeimos nariai turi teisę imigruoti kartu su užsieniečiu. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo arba jam yra išduotas leidimas gyventi Lietuvoje verslo vykdymo ir ketinimo jį vykdyti pagrindu. Jis yra Lietuvoje įsteigtos įmonės, atitinkančios Lietuvos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, akcininkas, vykdantis ir ketinantis toliau vykdyti komercinę veiklą Lietuvoje. Taip pat prie aukščiau nurodytų atvejų galima būtų priskirti atvejį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui yra išduotas arba jis kreipiasi dėl jo išdavimo tuo pagrindu, kad yra siunčiamas užsienio valstybės įmonės dirbti į šios įmonės atstovybę ar filialą Lietuvoje. Šiuo atveju užsieniečio šeimos nariai taip pat turi teisę imigruoti kartu su juo. Aukštos kvalifikacijos specialistų šeimos nariai taip pat turi teisę imigruoti kartu, jiems nereikia laukti 2 metų.
Dokumentai dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo gali būti pateikti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos tarnyboje Lietuvoje. Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje asmeniui išdavimo terminas – iki 2-4 menesių.
Jei Jūsų vyras ar žmona Lietuvos pilietis, o Jūs turite užsienio valstybės pilietybę, Jūs galite gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tiek laikiną, tiek nuolatinį. Taip pat, turite teisę įgyti Lietuvos pilietybę po 7 metų nuolatinio gyvenimo su savo vyru ar žmona Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi yra išduodamas 1 metams, kas metus jį pratęsiant. Po 5 metų nuolatinio, nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje arba kitais atvejais asmuo gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, po 7 metų dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.
Asmuo, užsienio valstybės pilietis, kurio tėvas arba mama gyvena Lietuvoje ir turi Lietuvos pilietybę, turi teisę gauti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metam. Po 1 metų leidimas laikinai gyventi pratęsiamas. Po 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje ar kitais atvejais asmuo gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, po 10 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.
Asmuo, kurio vaikas, dukra ar sūnus yra Lietuvos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo. Leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metams ir kas metus yra pratęsiamas, jei išlieka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas. Leidimas nuolat gyventi išduodamas 5 metams. Dėl jo išdavimo asmuo gali kreiptis po pastarųjų 5 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje arba kitais teisės aktų numatytais atvejais. Po pastarųjų 10 metų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje asmuo gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.
Užsienio valstybės piliečio, gyvenančio Lietuvoje ar ketinančio gyventi, žmona ar vyras turi teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje, jei yra patenkinamos teisės aktuose numatytos sąlygos.
Užsieniečio, gyvenančio Lietuvoje, žmona ar vyras gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei užsienietis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį ne mažiau kaip 1 metus, pragyveno Lietuvoje ne mažiau, kaip pastaruosius 2 metus ir turi pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Jei Lietuvoje gyvena ar ketina gyventi užsienio valstybės piliečio tėvas ar mama užsienio valstybės pilietis, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje, užsieniečio vaikas gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje, jei yra patenkinamos teisės aktuose nustatytos sąlygos. Nepilnametis užsieniečio, gyvenančio Lietuvoje, vaikas gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei jo mama ar tėtis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį ne mažiau kaip 1 metus, be to užsieniečio tėvas ar mama yra pragyvenę Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius 2 metus ir turi pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Užsienio valstybės piliečio, gyvenančio ar ketinančio gyventi Lietuvoje tėvas ar motina gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje, patenkinus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Užsieniečio tėvas ar motina gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jei jų vaikas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Užsieniečio tėvas ar motina gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir tuo atveju, jei jų vaikas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvioje, kuris galioja ne mažiau kaip 1 metus, ir jų vaikas, dukra ar sūnus, užsienio valstybės pilietis, yra pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 2 metus ir turi realias perspektyvas įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Asmenų, kurie laikomi ES valstybės narės piliečio šeimos nariais, sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. ES valstybės narės piliečio šeimos nariu laikomas sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo ES valstybės narės pilietis yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį. ES valstybės narės piliečio šeimos nariais taip pat laikomi šio asmens tiesioginiai palikuonys, kuriems yra reikalingas išlaikymas ir kuriems nėra suėję daugiau nei 21 metai (įskaitant ir sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis).
Imigracinė programa ES piliečio šeimos narys apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.
Imigracinė programa ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.