Lietuvos pilietybės atkūrimas

Lietuvos pilietybės atkūrimas yra procesas, kuriuo metu asmuo igyja Lietuvos pilietybę vienu iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15. Taip pat asmenų, kurie turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, palikuonims. Lietuvos pilietybė gali įgyti nurodytų asmenų palikuoniai iki trečios giminystės linijos, t. y. vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.

Norint, kad Lietuvos pilietybė būtų atkurta, asmeniui gali tekti atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės arba neatsisakyti ir turėti dvi pilietybes (dvigubą pilietybę). Dviguba pilietybė Lietuvoje yra galima tam tikrais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba buvo ištremas iš Lietuvos ar yra tokio asmens palikuonis, santuokos, gimimo, įvaikinimo bei kitais atvejais. Daugiau apie dvigubą pilietybę Lietuvoje skaitykite skiltyje - Dviguba pilietybė.

Dokumentų parengimo Lietuvos pilietybės atkūrimui procesas pradedamas nuo reikiamų duomenų ir dokumentų surinkimo. Trūkstamų duomenų ir dokumentų paieškos atliekamos Lietuvos archyvuose, kitose valstybinėse institucijose bei paieškos šaltiniuose. Bendra tvarka paieška Lietuvos archyvuose dažniausiai trunka apie mėnesį, skubos tvarka paieška gali būti atlikta per 5 darbo dienas ar 10 darbo dienų.

Surinkus reikiamus dokumentus, ne lietuvių kalba surašyti dokumentai verčiami i lietuvių kalbą, dokumentų kopijos tvirtinamos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille arba legalizuoti, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Dokumentai pateikiami Lietuvoje, atvykus į Lietuvos migracijos departamentą, arba užsienyje, Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, arba siunčiami paštu ar per pasiuntinį.

Asmuo turėtų pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą atkurti Lietuvos pilietybę, surasytą lietuvių kalba;
2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 06 15 turėjo Lietuvos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 06 15 turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis;
4. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;
5. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis;
6. Jei asmuo yra kitos valstybės pilietis, dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų.

Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, sprendimas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo turėtų būti priimtas ne vėliau nei per 6 menesius, praktikoje procesas gali užtrukti apie 9-12 mėnesių, tam tikrais atvejais ir ilgiau.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime. 

Lietuvos pilietybės atkūrimas

Lietuvos pilietybės atkūrimas yra procesas, kurio metu asmuo įgyja Lietuvos pilietybę vienu iš Lietuvos pilietybės įsigijimo būdų.

Kam gali būti atkurta Lietuvos pilietybė?

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kuris iki 1940 metų birželio 15 dienos jau turėjo šios šalies pilietybę. Taip pat Lietuvos pilietybės atstatymas galimas palikuoniams asmenų, kurie Lietuvos pilietybę turėjo iki 1940 metų birželio 15 dienos. Lietuvos pilietybę įgyti gali nurodytų asmenų palikuoniai iki ketvirtos giminystės linijos: vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Lietuvos pilietybės gavimas galimas nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje asmuo gyvena dabar.

Norint, kad Lietuvos pilietybė būtų atkurta, asmeniui arba reikės atsisakyti dabar turimos kitos šalies pilietybės, arba turėti dvigubą pilietybę. Tačiau dviguba pilietybė Lietuvoje galima tik išimtinais atvejais (pateikiame toliau tekste).

Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant dabar turimos pilietybės

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmeniui, kuris pagal Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis:

1. asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
2. asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
3. yra aukščiau nurodytų asmenų palikuonis.

Dvigubą pilietybę taip pat gali turėti asmuo, kuris:

• Lietuvos  pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
• sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
• yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
• yra asmuo – Lietuvos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
• Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
• yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos pilietybę arba kuriam Lietuvos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
• Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje;
• yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Lietuvos pilietybės atkūrimui reikalingų dokumentų ir duomenų rinkimas

Lietuvos pilietybės atstatymas prasideda nuo duomenų ir dokumentų rinkimo. Trūkstamų dokumentų ir duomenų paieška vykdoma Lietuvos archyvuose, kitose valstybinėse institucijose ir patikimuose šaltiniuose. Bendra tvarka šis procesas trunka apie 1-2 mėnesius, skubos tvarka – per 5 ar 10 darbo dienų.

Jei dokumentai yra ne lietuvių kalba, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Surinktų dokumentų kopijos tvirtinamos notaro. Dokumentai, kurie išduoti užsienio valstybėse, turi būti patvirtinti pažyma Apostille arba legalizuoti, jeigu Lietuvos tarptautinėse sutartyse arba Europos Sąjungos teisės aktuose nenumatyta kitaip.

Kur pateikti dokumentus? Lietuvoje dokumentai pateikiami Migracijos departamente, o užsienio valstybėse – Lietuvos diplomatinėse atstovybėse arba konsulinėse įstaigose.

Lietuvos pilietybės atkūrimas: kokius dokumentus pateikti?

Asmuo, kuris nori atkurti Lietuvos pilietybę, turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą atkurti Lietuvos pilietybę, surašytą lietuvių kalba (prašymas teikiamas per MIGRIS sistemą);
2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis;
4. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;
5. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai asmuo gali turėti dvigubą pilietybę. Jeigu šiuo metu turite kitos valstybės pilietybę ir neatitinkate sąlygų, kad galėtumėte turėti dvigubą pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodote, jog atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės, jeigu jums bus suteikta Lietuvos pilietybė;
6. Jei asmuo yra kitos valstybės pilietis, reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų.

Per kiek laiko priimamas sprendimas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, sprendimas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo. Tačiau praktika tokia, kad šis procesas gali užsitęsti, pavyzdžiui, iki 9–12 mėnesių, o kai kuriais atvejais ir dar ilgiau.

Svarbu tai, kad Lietuvos pilietybės atkūrimas galimas tik vieną kartą.

Nemokama jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę analizė

MIGRATION LAW CENTER teisininkai siūlo nemokamą teisinę analizę, kurios metu įvertinamos Jūsų galimybės įgyti Lietuvos pilietybę. Jei norite pasinaudoti tokia galimybe, užpildykite ir mums atsiųskite anketą, kurią rasite paspaudę šią nuorodą – ANKETA. Atlikę išsamią analizę mūsų teisininkai analizės rezultatus Jums pateiks raštu. Taip pat išdėstys ir tolesnius reikalavimus bei procedūros eigą.

Skaityti daugiau:

Dviguba pilietybė
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.