Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams

Vienas iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų yra Lietuvos pilietybės atkūrimas. Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, kurio protėviai (tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų) buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 arba kuris pats buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15.

Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, susikūrė 1918 metais. Pirmasis įstatymas, kuris reglamentavo Lietuvos pilietybės institutą buvo 1919 01 09 Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę. Pagal 1919 01 09 Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečiais buvo laikomi:
1. Asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyveno;
2. Nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi;
3. Asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo:
a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą,
b) arba nuolatinį darbą;
4. Lietuvos piliečio vaikai;
5. Jo pati arba našlė;
6. Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos pilietybės įstatymu, dokumentai, kurie įrodo, jog asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 06 15, yra:
1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;
Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, atsisakant asmeniui turimos užsienio valstybės pilietybės arba neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės (išsaugoma dviguba pilietybė). Norint atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos užsienio valstybės pilietybės, vien įrodyti Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktą nepakanka. Norėdamas išsaugoti dvigubą pilietybę, asmuo turi įrodyti šias papildomas aplinkybes:
1. Ištrėmimo iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11 faktą (asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai arba vienas iš jų buvo ištremti iš Lietuvos iki 1990 03 11. 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų);
arba
2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktą (asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai arba vienas iš jų išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 bei 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Pažymėtina, kad ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją).

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pildomas lietuvių kalba. Prie prašymo pridedami dokumentai, surašyti ne lietuvių kalba, turėtų būti išversti į lietuvių kalbą bei patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (Apostille arba legalizavimas).

Dokumentai turėtų būti pateikti Migracijos departamente arba Lietuvos ambasadoje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.