Verslo vystymas Lietuvoje

Įmonės steigimas vienas iš verslo pradžios etapų, reikalaujantis specialių žinių bei įgūdžių. Lietuvoje norintys pradėti savo verslą žmonės dažnai svarsto, kas geriau, ar steigti imonę, ar pirkti jau įsteigtą, ar investuoti į jau sukurtą ir veikiantį verslą. Visi paminėti atvejai yra tinkami, norint pradėti veiklą Lietuvoje, turintys savo privalumų ir trūkumų.

Populiariausios juridinių asmenų (įmonių) teisinės formos Lietuvoje, jų skirtumai.

Populiariausi, dažniausiai registruojami juridiniai asmenys (įmonės) Lietuvoje yra:

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB);
Individuali įmonė (IĮ);
Akcinė bendrovė (AB);

Dalis verslininkų, norinčių pradėti verslą Lietuvoje, susimąsto, ar jiems steigti įmonę ar užsienio įmonės atstovybę, filialą Lietuvoje. Tiek vienas, tiek kitas atvejis turi privalumų ir trūkumų.

Įmonės steigimo procesas yra paprastesnis, pigesnis ir greitesnis, reikalaujantis mažesnio steigėjų pastangų įdėjimo ir dalyvavimo procese.

Įmonė, vykdanti Lietuvoje veiklą, turėtų turėti banko sąskaitą viename iš Lietuvos bankų. Tai palengvina atsiskaitymą su darbuotojais, tiekėjais, partneriais bei kitais asmenimis, taip pat mokesčių sumokėjimo valstybinėms institucijoms procedūrą.

Banko sąskaitos atidarymas viename iš Lietuvos bankų yra nelengvas procesas, jei įmonės savininkas yra užsienietis ar užsieniečiai

Įmonės registracija PVM mokėtoju Lietuvoje gali būti privaloma ir savanoriška.

Savanoriškai registruotis PVM mokėtoju gali juridinis asmuo, kuris vykdo arba ketina vykdyti veiklą.

Privalomai įmonė turi užsiregistruoti PVM mokėtoja tuo atveju, kai gauta metinė pinigų suma už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas viršija 45 000 eurų.

Lietuvoje kaip ir kitose šalyse tam tikroms veikloms vykdyti reikalinga licencija. Licencija – kompetentingos valstybės institucijos išduotas leidimas įmonei vykdyti atitinkamą licencijoje nurodytą veiklą. Kokie reikalingi dokumentai atitinkamai licencijai gauti, kur reiktų kreiptis ir kokia tvarka, kokie licencijos išdavimo terminai bei sąlygos, priklauso nuo to, kokią licenciją norite gauti. Lietuvoje licencijas išduoda skirtingos institucijos, pavyzdžiui, statybos leidimą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, keleivių vežimo, krovinių vežimo licencijas – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos, kredito įstaigų veiklos licenciją – Lietuvos bankas, licencijas finansų maklerių, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, pensijų fondų veiklai vykdyti – Vertybinių popierių komisija bei kt.

Norint vykdyti veiklą Lietuvoje ne visada pakanka įmonės registracijos adreso, kuriuo yra priimama korespondencija. Dažnai, vykdant veiklą, prireikia biuro patalpų, gamybinių, sandėliavimo, kitų verslo patalpų, kuriose įmonė galėtų vykdyti savo veiklą.

Lietuvoje įmonės buveinės ar biuro patalpoms nėra taikomi griežti reikalavimai. Biuras gali būti tiek administracinės, tiek neadministracinės paskirties patalpose, t. y. net gi bute.

Virtualus biuras - puikus sprendimas tiems verslininkams, kuriems dėl jų vykdomos veiklos pobūdžio nebūtina turėti biuro patalpas.

Yra daug veiklos rūšių, kai biuro patalpos nėra reikalingos, o darbuotojai bei vadovas veiklą gali vykdyti namuose ar kitoje jiems patogioje vietoje.

Geras personalas, tinkami darbuotojai - viena iš įmonės sėkmingos veiklos sąlygų. Pradedamos bei vystydamos veiklą Lietuvoje įmonės dažnai susiduria su darbuotojų, personalo atrankos, įdarbinimo poreikiu, kyla su tuo susiję klausimai. 

Darbuotojų paieška, atranka pasidarė ypač aktuali Lietuvos verslininkams užsieniečiams, planuojantiems kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas juridiniams asmenims (tarp jų ir įmonėms), vykdantiems veiklą Lietuvoje, yra privalomas. Priklausomai nuo įmonės teisinės formos, jai yra taikomi skirtingi buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai. Pavyzdžiui, Individualios įmonės ar Mažosios bendrijos Lietuvoje gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą.

Teikiame šias teisines paslaugas įmonėms:

Nuolatinių konsultacijų teisiniais klausimais teikimas. Konsultacijų teikimas įmonių, filialų, atstovybių steigimo, registravimo, įmonių pertvarkymo, bankroto, reorganizavimo klausimais, verslo pirkimo - pardavimo, įmonių įsigijimo, susiliejimo, mokesčių teisės aktų aiškinimo ir taikymo, vartotojų teisių apsaugos, reklamos teisės klausimais, viešųjų pirkimų organizavimo bei vykdymo klausimais, skolų išieškojimo bei prevencijos, darbo teisės bei kitais klausimais. Su tuo susijusių dokumentų, jų projektų rengimas, atstovavimas;

Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia teisę asmenims užsiimti individualia veikla, kuria vykdydamas asmuo siekia gauti ekonominės naudos. Individualia veikla Lietuvos Respublikoje leidžiama užsiimti pasirinkus vieną iš alternatyvių būdų: įsigijus verslo liudijimą arba įsigijus individualios veiklos pažymą. Vienas iš esminių skirtumų tarp minėtų individualios veiklos vykdymo formų yra tas, jog individualią veiklą vykdant pagal verslo liudijimą yra taikomi veiklos apribojimai, t. y. šiuo atveju yra nustatyti griežti reikalavimai, nustatant, kokia veikla galima užsiimti asmeniui, įsigijusiam verslo liudijimą. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais visos Lietuvoje steigiamos įmonės turi juridinio asmens statusą. Juridiniais asmenys pagal savo steigimo tikslus yra skirstomi į privačius ir viešuosius juridinius asmenis. Privačiųjų juridinių asmenų steigimo pagrindinis tikslas yra privačių interesų tenkinimas ir pelno siekimas. Tokiais juridiniais asmenimis pagal jų teisinę formą laikomos uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmokės, ūkinės bendrijos ir kitos įmonės, kurių steigimo dokumentuose nurodytas pagrindinis tikslas – vykdant savo veiklą siekti pelno. Viešieji juridiniai asmenys steigiami su tikslu tenkinti viešąjį interesą. Tokio pobūdžio juridiniai asmenys yra valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir kt.

Patrauklios investavimo bei prekybos galimybės Lietuvoje į šalį pastaraisiais metais pritraukia vis daugiau užsienio įmonių bei užsieniečių, kurie pasirenka Lietuvą kaip stabilią, siūlančią sąlyginai nesudėtingą ir saugią investavimo politiką valstybę. Investicijų pritraukimas į Lietuvą yra vienas iš didžiausių valstybės strateginių tikslų, todėl siekiant kuo efektyviau įgyvendinti šį tikslą Lietuva nuolat tobulina, gerina savo įvaizdį ir patrauklumą tarp investuotojų ne tik šalies viduje, bet ir santykiuose su užsienio valstybėmis ar fiziniais asmenimis, gyvenančiais užsienio valstybėje. Siekiant kuo daugiau ir kuo didesnių investicijų, Lietuvoje yra išplėtota net valstybės parama užsienio investuotojams, kurie nori įsikurti ir vykdyti savo veiklą Lietuvoje. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalimi užsienio subjektai Lietuvoje žemę įsigyti gali pagal Konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Tačiau pažymėtina, kad remiantis šiuo įstatymų žemę Lietuvoje gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Subjektai, atitinkantys šiuos kriterijus, yra: užsienio juridiniai asmenys, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, valstybėse, sudariusios Asociacijos sutartį, NATO valstybėse narėse bei valstybėse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiais laikomi ir visų anksčiau išvardintų valstybių piliečiai ir jų nuolatiniai gyventojai bei Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, net jei jie ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės.

Lietuvos Respublika įgyvendina verslui palankią mokesčių politiką, o visa Lietuvos Respublikos mokesčių sistema yra parengta, vadovaujantis ir laikantis Europos Sąjungos teisės aktų. Bėgant laikui, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos mokesčių sistema keitėsi, t. y. mokesčių sistema buvo pertvarkoma taip, jog valstybė pritrauktų kuo daugiau užsienio investicijų ir jas remtų, taip pat stengiamasi plėsti darbo rinką.

Kiekvienam verslui, turinčiam savo prekės ženklą, svarbu užtikrinti jo teisinę apsaugą, kad ženklas neprarastų savo žinomumo ir reputacijos tarp savo klientų ir niekas jo negalėtų nukopijuoti. Įregistruoto prekės ženklo savininkas įgyja teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti bet kokį žymenį, tapatų ar panašų į jo įregistruotą. Ženklo savininkas dėl prekės ženklo kopijavimo pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

Lietuvoje finansų įstaigų, kurios verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Įregistruotos finansų įstaigos arba įmonės, norinčios teikti finansines paslaugas, kurios pagal Lietuvos įstatymus yra licenzijuojamos, turi gauti licenciją (leidimą).