2016 06 23 Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių

2016 06 23 Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų (litvakų), taip pat kitų išeivių bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Šių pataisų iniciavimą ir priėmimą paskatino susiformavusi Migracijos departamento praktika, kuomet Migracijos departamentas iš Lietuvos žydų (litvakų), kurie patys ar kurių protėviai pasitraukė iš Lietuvos iki 1940 metų, reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie išvyko iš Lietuvos dėl jiems kilusios realios grėsmės, politinių, istorinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui, persekiojimo. Tokius dokumentus buvo itin sudėtinga pateikti, todėl susidarė situacija, kad didžiajai daliai Lietuvos žydų (litvakų) Lietuvos pilietybė nebuvo atkuriama. Dėl susiklosčiusios praktikos jie negalėjo įgyti dvigubos pilietybės, nors įstatyme tokia galimybė buvo numatyta. Susiformavusi praktika sukūrė problemą ne tik gausiai litvakų bendruomenei tiek Izraelyje, tiek Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenančiai, bet ir visiems išeiviams ar išeivių palikuoniams iš Lietuvos, kurie patys ar jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940 metų ir pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 metais, turėjo teisę į dvigubą pilietybę.

Iki šiol galiojusiame Lietuvos pilietybės įstatyme buvo numatyta, kad asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Migracijos departamento praktika Lietuvos pilietybės atkūrimo, dvigubos pilietybės bylose rėmėsi Lietuvos teismų formuojama teismų praktika, pagal kurią asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, yra asmuo iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę ir iki 1990 03 11 pasitraukęs iš Lietuvos dėl istorinių, politinių motyvų, pavyzdžiui, pasipriešinimo okupaciniam režimui, okupacinio režimo persekiojimo dėl religijos, kilmės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuris dėl to negalėjo ar bijojo sugrįžti į Lietuvą, ar šio asmens palikuonis. Lietuvos teismų praktikoje “pasitraukimas” iš Lietuvos aiškinamas kaip asmens išvykimas iš Lietuvos dėl tam tikros jam kilusios grėsmės. Ši grėsmė yra paprastai susijusiu su okupacinio režimo suponuojamais apribojimais, kurie savo pobūdžiu yra pakankamai rimti, kad keltų grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms. Remiantis tokiu aiškinimu, asmenys, pasitraukę iš Lietuvos 1919-1940 metais, ar jų palikuonys į asmens, pasitraukusio iš Lietuvos iki 1990 03 11, sąvoką nepatekdavo, nes, anot teismų, 1918-1940 metais Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai. Tokiems asmenims paskutiniu metu Lietuvos pilietybė buvo neatkuriama, jie neįgydavo dvigubos pilietybės.

Pagal Lietuvos Seimo priimtas naujas Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas asmuo, pasitraukęs, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Į Lietuvos pilietybės įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir asmens išvykimas.

Lietuvos Seimo priimtos Lietuvos Pilietybės įstatymo pataisos įsigalios, kai jas pasirašys Lietuvos Prezidentė.

MIGRATION LAW CENTER