Studentų imigracija

Lietuvos aukštojo mokslo sistema labai palanki užsienio studentams. Šalyje veikia daugiau nei dvidešimt kolegijų ir universitetų, kuriuose yra beveik du šimtai studijų programų anglų kalba ir virš penkiasdešimties studijų programų rusų kalba.

Lietuvos aukštojo mokslo studijų įstaigose studijų programos apimtis vertinama pagal Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (angl. European Credit Transfer System, ECTS). Vienų metų studijos, trunkančios 9 mėnesius, prilyginamos 60 ECTS kreditų.

Švietimo sistema Lietuvoje yra labai gerai išvystyta, šalyje mokoma pagal dvylika metų trunkančią bendrojo lavinimo programą. Bendrojo lavinimo programą sudaro pradinis, pagrindinis bei vidurinis ugdymas.

Taipogi Lietuvoje yra ir ikimokyklinis ugdymas. Tai ugdymas vaikams nuo gimimo iki 6 metų. Jis nėra privalomas ir teikiamas tik tėvams pageidaujant. Šį ugdymą teikia valstybinės ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Lietuvoje suteikiamos galimybės studijuoti bei siekti aukštojo išsilavinimo ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir užsieniečiams. Svarbu paminėti, jog Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas yra pripažįstamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl nereikėtų baimintis, jog Lietuvoje įgytas išsilavinimas bus pripažįstamas tik Lietuvos teritorijoje.

Vidurinis ugdymas jau nėra privalomas. Jį sudaro 2 metų programa (11–12 ar III–IV gimnazijos klasės). Vidurinį ugdymą renkasi moksleiviai, planuojantys toliau mokytis bei įgyti profesinę specialybę ar aukštojo mokslo diplomą.
Moksleiviai, nepageidaujantys studijuoti aukštojo mokslo institucijose, gali mokytis pagal profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti ar tobulinti.

Užsienio šalių piliečiai, norintys atvykti i Lietuvą dirbti ar studijuoti, privalo Lietuvoje atlikti užsienio šalyse įgytų diplomų pripažinimo procedūrą. Kvalifikacijų pripažinimo procesus reglamentuoja tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai.

Pripažįstant užsienyje įgytą kvalifikaciją išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai - akademinis ir profesinis.

Lietuvoje nėra atskiros vizos skirtos mokslui. Užsienietis, norintis studijuoti Lietuvoje, pirmiausia turi įstoti į Lietuvos aukštojo mokslo įstaigą, t. y. jis turi būti priimtas studijuoti pagal tam tikrą studijų programą bei gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.

Detali informaciją apie leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu pateikiama skyriuje Leidimas gyventi studentui.

Studentai iš trečiųjų šalių Lietuvoje studijuoti ir gyventi gali tik tuomet, kai yra priimti studijuoti į Lietuvos aukštojo mokslo instituciją bei tuo pagrindu yra gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šį leidimą turinčių trečiųjų šalių piliečių teisės yra siauresnės lyginant su Lietuvos nuolatinio gyventojo statusą turinčiais asmenimis.

Leidimą laikinai gyventi turintiems trečiųjų šalių asmenims daugeliu atveju prieinamos tik tos socialinės paslaugos, kurios yra sukauptos įmokų pagrindu.

Imigracinė programa STUDENTAS apima: teisinis konsultavimas, palaikymas nuo proceso pradžios iki pabaigos, gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, reikiamų dokumentų paruošimas, užklausų rengimas, dokumentų vertimo, tvirtinimo pas notarą organizavimas, atstovavimas Lietuvos institucijose, palyda pateikiant dokumentus Migracijos tarnyboje, kitose valstybinėse institucijose ir privačiose įstaigose, kitos teisinės paslaugos.