Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11

Lietuvoje dviguba pilietybė galima tam tikrais įstatyme numatytais išimtiniais atvejais. Tokie išimtiniai atvejai yra nustatyti Lietuvos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje. Lietuvos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11 ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos  piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos pilietybę;

7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos  pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos  pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Lietuvos  piliečio palikuonis – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatomis, numatančiomis išimtinius dvigubos pilietybės galimumo atvejus, asmenys, išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo,  po 1990 03 11, ir įgiję užsienio valstybės pilietybę, tik išimtiniais atvejais gali išsaugoti dvigubą pilietybę. Asmuo, išvykęs iš Lietuvos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą privalo pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai ne vėliau kaip per du mėnesius nuo užsienio valstybės pilietybės įgijimo.

Gavus pranešimą apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą, svarstomas klausimas dėl asmens Lietuvos pilietybės netekimo. Nustačius, kad nėra pagrindų dvigubai pilietybei išsaugoti, asmuo netenka Lietuvos pilietybės.

Dviguba pilietybė gali būti išsaugota, nustačius išimtinius dvigubos pilietybės galimumo atvejus, numatytus Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant dvigubos pilietybės klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju svarbus yra užsienio valstybės pilietybės įgijimo momentas. Jei užsienio valstybės pilietybę asmuo įgijo nuo 2003 01 01 iki 2006 11 15, Lietuvos pilietybės netekimas nėra taikomas ir asmuo išsaugo dvigubą pilietybę, Lietuvos pilietybę ir įgytą užsienio valstybės pilietybę (taikoma palikuoniams asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, ir lietuvių kilmės asmenims).

 MIGRATION LAW CENTER