Lietuvos pilietybės atkūrimas 2024 metais

Lietuvos pilietybės atkūrimo institutas reglamentuojamas Lietuvos pilietybės įstatymo bei kitų Lietuvos teisės aktų nuostatomis. Lietuvos pilietybės atkūrimo praktiką taip pat lemia Lietuvos teismų formuojama praktika Lietuvos pilietybės atkūrimo klausimu.

Numatomi Lietuvos pilietybės klausimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai neįtvirtina esminių Lietuvos pilietybės atkūrimo instituto pokyčių 2024 metais.

2024 metais taikomos iki šiol galiojusios Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos pilietybės atkūrimo klausimus.

Lietuvos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos  pilietybę įgyvendinimas Lietuvos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos pilietybė asmeniui gali būti atkurta, kai asmuo ir (ar) asmens tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15.

Lietuvos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad "Asmenys, iki 1940 06 15 turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena."

Asmuo, iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 06 15 turėjęs Lietuvos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos pilietybės neteko atlikus Lietuvos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos  įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos pilietybės netekimo.

Dokumentai, kurie įrodo, jog asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 06 15, yra:

1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15;

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Aukščiau nurodyti asmenys Lietuvos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, kai asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, t. y. kai galima dviguba arba daugybinė pilietybė.

Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyti atvejai, kai asmuo gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, kai reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės asmeniui nėra taikomas. Remiantis šiuo Lietuvos pilietybės įstatymo straipsniu, asmeniui Lietuvos pilietybė gali būti atkurta, neatsisakius kitos valstybės pilietybės, jei:

1. asmuo yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11;
2. asmuo yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11;
3. asmuo yra aukščiau nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis).

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Lietuvos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Lietuvos pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių:

1. asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
2. asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvą;

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo turi būti užpildytas lietuvių arba anglų kalba per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS. Prie prašymo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pridedami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, pateikiant vertimo teisę paliudijančius dokumentus.

Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Sprendimus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priima Vidaus reikalų ministras. Lietuvos pilietybės atkūrimo proceso trukmė – apie 6 mėnesius. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos  pilietybės atkūrimo  priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo).

MIGRATION LAW CENTER 

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių 

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.