Lietuvos pilietybė

Lietuvos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuva, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

Lietuvos piliečiai yra:

1. asmenys, kurie yra Lietuvos piliečiai;

2. asmenys, atkūrę Lietuvos pilietybę;

3. asmenys, įgiję Lietuvos pilietybę.

Lietuvos pilietybės atkūrimas, atsisakant turimos pilietybės

Asmuo, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę arba asmuo, kurio tėvai, seneliai ar proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d.  turėjo Lietuvos pilietybę, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jei jis nėra kitos valstybės pilietis ar atsisako turimos pilietybės.

Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė) 

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu:

yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

yra aukščiau nurodytų asmenų palikuonis.

Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu (Dviguba pilietybė) taip pat gali būti asmuo, kuris: 

Lietuvos  pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;

sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu įgijo tos valstybės pilietybę;

yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos pilietybę;

yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė)

Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje

Lietuvos pilietybė gali būti įgyjama: gimstant, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, Lietuvos pilietybę grąžinus.

Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu

Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos  pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų.

Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas įgyja Lietuvos pilietybę.

Vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis, ir kurį įsivaikina kitos valstybės piliečiai arba pilietis, lieka Lietuvos pilietis, nesvarbu, ar jis dėl įvaikinimo įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne.

Asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas yra Lietuvos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Lietuvos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos teritorijoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę arba aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę.

Natūralizacija

Natūralizacijos tvarka asmuo gali įgyti Lietuvos pilietybę, jeigu jis:

1. pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvoje;

2. turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje;

3. išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

4. išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

5. turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;

6. yra asmuo be pilietybės arba raštu pareiškia, kad atsisako kitos valstybės pilietybės;

7. atitinka kitus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.

Suteikimas išimties tvarka

Lietuvos pilietybę suteikia Lietuvos Prezidentas.

Lietuvos pilietybės grąžinimas

Asmeniui, netekusiam Lietuvos pilietybės, Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo paduodamas Lietuvos Prezidentui per kompetentingą instituciją.

Prašymas yra specialios formos ir turi būti užpildytas lietuvių kalba. Prie prašymo pridedami dokumentai, kurie sudaryti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti vertėjų. Pridedamų dokumentų kopijos turėtų būti patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Lietuvos pilietybės atsisakymas

Asmuo turi teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės. Ši jo teisė negali būti varžoma.

Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos pilietybės pateikiamas Lietuvos vidaus reikalų ministrui per teisės aktų numatytas kompetentingas institucijas.

Prašymas dėl pilietybės atsisakymo pildomas lietuvių kalba. Pridedami dokumentai, kurie surašyti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Prie prašymo dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo pridedami dokumentai:

1. Lietuvos pilietybę patvirtinantys dokumentai;

2. asmens dokumentas, išduotas užsienio valstybės institucijos (tuo atveju, jei buvo išduotas);

3. užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo yra tos valstybės pilietis arba įgis tos valstybės pilietybę po to, kai neteks Lietuvos pilietybės.

Lietuvos pilietybė

Lietuvos pilietybė yra asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuva, grįstas abipusėmis teisėmis bei pareigomis.

Kas yra Lietuvos piliečiai?

Lietuvos piliečiais yra asmenys, kurie:

• Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną yra Lietuvos piliečiai;
• yra atkūrę Lietuvos pilietybę;
• yra įgiję Lietuvos pilietybę;
• yra išsaugoję Lietuvos pilietybę.

Lietuvos pilietybės atkūrimas, atsisakant turimos pilietybės

Asmuo, kuris iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę, arba asmuo, kurio tėvai, seneliai ar proseneliai iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jei jis nėra kitos valstybės pilietis ar atsisako turimos pilietybės.

Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant turimos pilietybės

Augant emigracijos mastams tikrai dažnas klausimas, ar Lietuvos pilietis gali turėti dvigubą pilietybę. Išties dvi pilietybės Lietuvoje nėra dažnas atvejis, nes mūsų šalyje dviguba pilietybė galima tik itin retais atvejais.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu:

• yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
• yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
• yra aukščiau nurodytų asmenų palikuonis.

Kiti atvejai, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu:

• Lietuvos  pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
• sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
• yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
• yra asmuo – Lietuvos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
• Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
• yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos pilietybę arba kuriam Lietuvos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
• Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje;
• yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kaip gauti Lietuvos pilietybę?

Yra keli variantai, kaip galima gauti Lietuvos pilietybę: Lietuvos pilietybė įgyjama gimimu; Lietuvos pilietybė įgyjama natūralizacijos tvarka; Lietuvos pilietybė įgyjama išimties tvarka; Lietuvos pilietybė įgyjama supaprastinta tvarka; Lietuvos pilietybės atkūrimas; Lietuvos pilietybės grąžinimas.

Ar Lietuvos pilietis gali turėti dvigubą pilietybę?

Taip, tačiau tokie atvejai gana reti. Yra kelios išimtys, kai galima dviguba pilietybė Lietuvoje: asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos arba yra tokio asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis); asmuo pasitraukė, išvyko iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos arba yra tokio asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis); vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimdamas; taip pat įvaikinimo bei santuokos atvejai ir išimties tvarka arba turint pabėgėlio statusą.

Ar galima susigrąžinti Lietuvos pilietybę?

Tais atvejais, kai asmuo yra netekęs Lietuvos pilietybės, ją galima susigrąžinti, tačiau labai svarbu tai, kad pilietybė gali būti sugrąžinta tik vieną kartą. Jei turėta Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, tada ji negali būti grąžinta. Asmuo, pateikęs prašymą grąžinti Lietuvos pilietybę, turi atitikti tam tikras sąlygas.

Ar galima netekti Lietuvos pilietybės?

Yra atvejų, kuomet Lietuvos pilietybės galima ir netekti. Tokie atvejai yra: kai pats asmuo atsisako Lietuvos pilietybės; kai asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę, išskyrus tam tikras išimtis; kai pilietybės netenkama Lietuvos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais; jei Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Vyriausybės leidimo; jei Lietuvos pilietybė buvo įgyta neteisėtais būdais; paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui Lietuvos pilietybė negalėjo būti suteikta; paaiškėjus, kad sprendimas dėl Lietuvos pilietybės buvo priimtas pažeidžiant įstatymus; jei asmuo nepateikia įrodymų, kad atsisako kitos valstybės pilietybės.

NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę

MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.

Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.

Skaityti daugiau:

Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant turimos pilietybės (Dviguba pilietybė)

Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.