Vaiko pilietybė

Padidėjus mišrių šeimų skaičiui, kai Lietuvos piliečio vyras ar žmona yra užsienietis, bei emigracijai iš Lietuvos, vaikų pilietybės bei vaikų dvigubos pilietybės klausimai tampa vis aktualesni.

Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Lietuvoje, reglamentuojant vaikų pilietybės klausimus, prioritetas teikiamas kraujo teisės principui, kai vaikas įgyja savo tėvų pilietybę, nepriklausomai nuo to, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų.

Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė:
1. Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai;
2. Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis;
3. Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo;
4. Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės;
5. Vaiko tėvas arba motina yra asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, ir vienas iš vaiko tėvų yra nežinomas, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Po 2011 04 01 Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą. Nuo 2008 07 22 iki 2011 04 11 gimusių vaikų pilietybė įrašoma Lietuvos gyventojų registre, išduodant Lietuvos pilietybę patvirtinantį dokumentą.

Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą. Dėl gimimo liudijimo išdavimo reikštų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo - į Migracijos tarnybą arba Lietuvos ambasadą.

Vaikų dviguba pilietybė
Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu. Reikalavimas, kad, sulaukęs 21 metų amžiaus, asmuo turėtų apsispęsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti, jau nėra taikomas (daugiau informacijos: Vaikų dviguba pilietybė). 

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.

Jeigu vaikas gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
1. Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu;
2. Vaiko gimimo liudijimą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tevų buvo Lietuvos piliečiai;
4. Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Jei vaikas gimė po 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo. Prieš kreipimąsi dėl Lietuvos piliečio paso išdavimo vaikui vaiko gimimo faktas turėtų būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje, jei vaikas gimė ne Lietuvoje ir jo gimimas registruotas užsienyje.

Kiti vaikų pilietybės įgijimo atvejai:

Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia:
Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tevų:
1. nežinomi;
2. mirė;
3. pripažinti nežinia kur esančiais;
4. pripažinti neveiksniais;
5. jiems apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia, o vaikui nustatyta globa (rūpyba).

Įvaikinto vaiko pilietybė:
Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas. Daugiau informacijos: Dviguba pilietybė įvaikintiems vaikams Lietuvoje)

Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu:
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 - 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas. Vaikas gali būti tik Lietuvos piliečiu, t. y. neturėti kitos valstybės pilietybės.

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.