Lietuvoje dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais.
Šiai kategorijai priklauso asmenys, kurie iki 1990 metų kovo 11 dienos buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos, taip pat ir šių asmenų palikuonys. Dėl politinių, socialinių ar kitų motyvų, dėl pasipriešinimo okupaciniam režimui šie asmenys buvo priverstinai iškeldinti iš Lietuvos ir išsiųsti į lagerius, išvežti priverstiniams darbams ar įkalinti. Dvigubai pilietybei gauti yra viena sąlyga – šis asmuo turi būti turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos arba būti tokio asmens palikuoniu (vaiku, vaikaičiu arba provaikaičiu).
Šiai grupei priklauso asmenys, kurie iki 1990 metų kovo 11 dienos išvyko, pasitraukė iš Lietuvos, tačiau iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjo Lietuvos pilietybę. Taip pat kategorijai priklauso ir tokių asmenų palikuonys: vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.
Į šią kategoriją nepatenka asmenys, kurie po 1940 metų birželio 15 dienos iš Lietuvos išvyko gyventi į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Kuris laikas gerokai augus emigracijos mastams, natūralu, kad augo ir svečiose šalyse gimusių lietuvių vaikų skaičius, taip pat mišrių santuokų skaičius. Taigi dviguba pilietybė užsienyje gimusiems vaikams – dažnas atvejis.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos teisės aktais, vaikas turi teisę į dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę jis įgyja gimimu (kai vienas iš vaiko tėvų arba abu tėvai yra Lietuvos piliečiai vaiko gimimo metu), o kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas arba iki jam sukako 18 metų įgijo ne gimdamas.
Taip pat čia reikia paminėti ir įvaikinimo atvejus. Lietuvos pilietis gali būti įvaikintas užsienio valstybės piliečio ar piliečių (iki vaikui sukako 18 metų) ir taip įgyti užsienio valstybės pilietybę. Taip pat galimas ir atvirkštinis variantas, kai Lietuvos pilietis ar piliečiai įvaikina kitos valstybės pilietybę turintį vaiką (iki jam sukako 18 metų) ir dėl to vaikas gali įgyti Lietuvos pilietybę.
Svarbu tai, kad ne visais atvejais susituokus su kitos valstybės piliečiu suteikiama dviguba pilietybė. Sudaręs santuoką su užsieniečiu Lietuvos pilietis dvigubą pilietybę gali turėti tada, kai toje užsienio šalyje pilietybė suteikiama automatiškai po santuokos su užsienio valstybės piliečiu sudarymo. Tokia praktika paprastai pasitaiko Islamo valstybėse, kur asmeniui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų pilietybei įgyti – užtenka santuokos sudarymo fakto. Beje, tose šalyse atsisakyti kitos valstybės pilietybės nereikalaujama.
Išimties tvarka suteikiamos dvigubos pilietybės atvejai gana reti. Paprastai tokiais atvejais Lietuvos pilietybė kitos valstybės pilietybę turinčiam asmeniui suteikiama už tam tikrus nuopelnus Lietuvai. Taip pat Lietuvos pilietybė gali būti suteikta asmenims, turintiems pabėgėlio statusą.
Dokumentų rengimo dvigubai pilietybei procesas Lietuvos pilietybės atkūrimo atveju prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo bei paieškos. Neretai duomenų ar reikiamų dokumentų paieška atliekama Lietuvos archyvuose. Tai gali užtrukti nuo 5 iki 60 darbo dienų.
Surinkus reikiamus dokumentus jie tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka, atliekamas dokumentų vertimas. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turėtų būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.
Dokumentais, patvirtinančiais, kad asmuo turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos, gali būti:
Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, tinka dokumentai dėl mokymosi, darbo, gyvenimo Lietuvoje iki 1940 metų birželio 15 dienos, kiti dokumentai.
Dokumentai pateikiami Lietuvos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Paprastai sprendimo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo priėmimo terminas yra iki 4-6 mėnesių, bet praktika rodo, kad procesas gali užsitęsti ir iki 9 mėnesių, metų ar net ilgiau.
NEMOKAMA ANALIZĖ Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę
MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.
Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.
Skaityti daugiau:
Lietuvos pilietybės atkūrimas
Lietuvos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas
Teisę atkurti Lietuvos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas
Vaiko pilietybė
Vaikų dviguba pilietybė
Sutuoktinio (vyro, žmonos) pilietybė
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
Lietuvos pilietybė, kai protėviai lietuviai. Lietuvos pilietybė lietuvių palikuoniams
Lietuvos pilietybė represuotiems iš Lietuvos. Dviguba pilietybė Lietuvoje
Lietuvos pilietybė. Lietuvos pilietybės atkūrimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietybė)
Lietuvos pasas. Išdavimo tvarka ir terminai
Dvigubos pilietybės išsaugojimas, išvykus iš Lietuvos po 1990 03 11
Priesaika Lietuvos Respublikai
Lietuvos pilietybės atkūrimas ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Karinė tarnyba Lietuvoje
Lietuvos pilietybės atkūrimui būtina išlaikyti Lietuvos pilietybę 1940 06 15
Žydai (litvakai) bei kiti išeiviai, išvykę iš Lietuvos tarpukariu, taip pat jų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, įgyti dvigubą pilietybę be biurokratinių kliūčių
Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.