Naujienos

Migracijos departamentas atnaujino paslaugą išduoti Lietuvos piliečio pasą per 5 darbo dienas. Ja galima naudotis jau nuo 2023 m. balandžio 11 d.

Šios paslaugos teikimas buvo ilgą laiką sustabdytas dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo, negalint užtikrinti pakankamo ir tolygaus pasų blankų pristatymo ir negalint garantuoti, kad ši paslauga bus suteikta laiku, per 5 darbo dienas.

Naujai priimtos pataisos praplečia teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės ir asmenims, jau sulaukus pilnametystės, jei jie turėjo pilietybę pagal minėtą išimtį. Užsienyje gyvenantys lietuviai prašymus išsaugoti pilietybę nuo šiol gali teikti Lietuvos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms.

2024 m. gegužės 12 d. vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis turas, kurio metu
kartu bus surengtas ir referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.

Paskutinį kartą toks referendumas vyko 2019 m., tačiau tada neužteko balsų Konstitucijos pataisai priimti. Už dvigubą pilietybę balsavo 71,78 proc. dalyvavusiųjų referendume asmenų, t. y. 927 410 rinkėjų, tačiau Konstitucijos 12 straipsnio pataisai priimti pritrūko apie 300 000 balsų. Kad Konstitucijos 12 straipsnis būtų pakeistas, reikėjo ne mažiau kaip pusės visų rinkėjų pritarimo.

2022 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo įtvirtinama asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoka.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnis papildytas 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad

„Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.“

Migracijos departamentas nuo 2023 m. balandžio 5 d. užsieniečiams pradėjo teikti papildomas dokumentų atsiėmimo paslaugas.

Dabar užsieniečiai, kreipdamiesi dėl leidimo gyventi Lietuvoje, ES piliečio teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimo ar ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės, galės pagamintos kortelės atsiėmimą pasirinkti kitame Migracijos departamento skyriuje nei buvo pateiktas prašymas.

VFS Global biurai nurodytose šalyse priima asmenų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Užsieniečiai turi galimybę pateikti ne tik dokumentus, bet ir biometrinius duomenis, kurie yra perduodami sprendimus priimsiantiems Migracijos departamento specialistams. Pažymėtina, kad kartu su prašymais pateikiamų reikalingų dokumentų sąrašas ir reikalavimai nesikeičia.

Lietuvos migracijos departamentas, tobulindamas teikiamų elektroninių paslaugų kokybę ir informacinės sistemos MIGRIS veikimą, įdiegė patobulinimą.

Ši naujovė leis užsieniečiui, kuris trumpam išvyko iš Lietuvos ir prarado, sugadino ar kitaip neteko savo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelės, pateikti prašymą išduoti šį leidimą iš naujo per išorinį paslaugų teikėją VFS Global.

2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 761 pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija bei patvirtino Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą.

2023 04 04 Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą Nr. XIV-1868, kuris skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti.

Seimo nariai nusprendė, kad galimybė įgyti Lietuvos pilietybę nei Rusijos, nei Baltarusijos piliečiams nebus ribojama.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. nebeliko vizų, kurios buvo išduodamos užsieniečiams, pateikusiems prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ar ES piliečio šeimos nario kortelę, laikotarpiui, kol bus nagrinėjamas prašymas.

Taip pat nebelieka nacionalinių vizų ketinantiems dirbti Lietuvoje: vizas galės gauti tik sezoninį darbą ketinantys dirbti darbuotojai, komandiruojami darbuotojai ir laivų įgulų nariai.

Nuo 2023 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas visuose teritoriniuose padaliniuose įgyvendina naują asmenų aptarnavimo tvarką. Lietuvos piliečiai, norintys užsisakyti naują Lietuvos pasą ar asmens tapatybės kortelę, nuo šiol privalės iš anksto užsiregistruoti klientų aptarnavimo skyriuose internetu arba telefonu. Gyvoje eilėje paslauga bus suteikta tik išimtiniais atvejais.

Lietuvoje nuo 2021 m. birželio 21d. įsigaliojo E. rezidento kortelė, kuri suteiks užsieniečiams teisę naudotis Lietuvoje teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ar komercinėmis el. būdu teikiamomis paslaugomis. Norintys jau gali teikti prašymus dėl e. rezidento statuso ir gauti e. rezidento kortelę, kurioje bus įrašytas atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninis parašo sertifikatas.

Ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams:

1. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija;

2. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje;

Migracijos departamentas paskelbė naujas rinkliavas už departamento teikiamas paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 26 d. nutarimu, Migracijos departamentas nuo liepos 28 d. už suteiktas paslaugas taikys naujų dydžių valstybės rinkliavas. Žemiau pateikiamas paskelbtas atnaujintas valstybės rinkliavų sąrašas:

2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“, kurioje siūlo paskelbti ir surengti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos valstybės pilietybę – kartu su 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Nuo 2023 metų pradžios su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais įsigalios nauja paslauga - leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas per išorės paslaugų teikėją.

Šios paslaugos teikėju Migracijos departamentas pasirinko “VFS Global” biurus, per kuriuos iki šiol būdavo teikiami ir dokumentai dėl vizų.

2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“, kurioje, remdamasi užsienio valstybių praktika, kai daugybinės pilietybės institutas yra laikomas išimtimi, siejama su išlaikytomis teisėmis ir pareigomis savo Tėvynei, bei, atkreipdama dėmesį į tai, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai būsimosioms kartoms perduoda valstybingumo patirtį, įgytą brandą ir suteikia būtinas istorinio išlikimo garantijas, prašo Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

Nuo šiol užsieniečiai galės kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi pagal aukštos kvalifikacijos darbą (mėlynoji kortelė) supaprastintomis sąlygomis.

Visų pirma, buvo panaikintas Aukštos kvalifikacijos trūkstamų profesijų sąrašas. Jis buvo pakeistas nauju, Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašu:

2021 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais daugiausia Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta Pietų Afrikoje gimusiems asmenims – 72 asmenims, antroje vietoje – Brazilijoje gimusiems asmenims – 63 asmenims, trečioje vietoje – Izraelyje gimusiems asmenims – 50 asmenims. Iš viso 2021 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 225 asmenims, gimusiems žemiau nurodytose valstybėse:

Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo remiantis Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems nuo karo ir atvykusiems į Lietuvą, bus taikomos palengvintos migracijos sąlygos, norintiems gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas, kurio 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog:

„Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.“

2021 m. vasario mėnesį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais daugiausia Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta Brazilijoje gimusiems asmenims – 38 asmenims, antroje vietoje – Izraelyje gimusiems asmenims – 37 asmenims, trečioje vietoje – Pietų Afrikoje gimusiems asmenims – 33 asmenims. Iš viso 2021 m. vasario mėnesį Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 129 asmenims, gimusiems žemiau nurodytose valstybėse:

2021 m. sausio mėnesį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais daugiausia Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta Pietų Afrikoje gimusiems asmenims – 138 asmenims, antroje vietoje – Izraelyje gimusiems asmenims – 114 asmenims, trečioje vietoje – Brazilijoje gimusiems asmenims – 66 asmenims. Iš viso 2021 m. sausio mėnesį Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 424 asmenims, gimusiems žemiau nurodytose valstybėse:

Buvo pateiktas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leisti atkurti lietuviams išeiviams bei lietuvių išeivių palikuonims Lietuvos Respublikos pilietybę tik tuo atveju, jeigu jie atvyks į Lietuvos Respubliką pateikti prašymų fiziškai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija paneigė šį faktą, išleisdama pranešimą, kad tai buvo įsivėlusi klaida.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.

Artėjant „Brexit“ ir pereinamajam laikotarpiui einant į pabaigą, Seimas 2020 m. lapkričio 10 d. patvirtino Vidaus reikalų ministerijos parengtą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektą. Projekto nuostatomis bandoma suderinti įstatymą su Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos Susitarimo nuostatomis.

Migracijos departamentas parengė Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodiką, kuri nustato prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo principus bei eiliškumą.

Aukščiau nurodytoje metodikoje nustatyta:

Tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. įskaitytinai, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai:  

Migracijos departamentas paskelbė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu, priims elektroniniu būdu. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, priesaikos Lietuvos Respublikai, lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių pažymėjimų išdavimo, prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės ar kitų klausimų turės būti teikiami per Lietuvos Respublikos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Numatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnį pakeisti, papildant jį 11 punktu, nustatančiu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Tačiau nustatomas taip pat reikalavimas, kad toks asmuo galės per 2 metus savarankiškai apsispręsti, kurios valstybės pilietis jis nori būti. Šiuo atveju asmuo turės galimybę per 2 metus (iki jam sukaks 20 metų) savarankiškai pasirinkti, kokios valstybės pilietybę pageidauja turėti, taip pat ir apsispręsti, ar atsisakyti kitos valstybės pilietybės ar netekti Lietuvos Respublikos pilietybės. Per vienus metus tokių asmenų galėtų būti apie 300. 2 metų terminas nustatomas ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo, siekdamas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, turės atlikti tam tikrus veiksmus ir procedūras, numatytas kitos valstybės teisėje (paprastai kitos valstybės pilietybės atsisakymo procedūra gali trukti nuo 6 mėnesių iki vienų metų).

Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę ir pilietybę patvirtina asmens tapatybės kortelė ir Lietuvos Respublikos pasas. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles, kaip kelionės dokumentą. Lietuvos Respublikos piliečiai gali keliauti su asmens tapatybės kortele po visas Europos Sąjungos valstybes. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos pasas skirtas vykti į visas užsienio valstybes, įskaitant ne Europos Sąjungos šalis, taip pat naudoti Lietuvos Respublikoje.

Nuo 2020 m. sausio 31 d. ir vėl atnaujinama galimybė skubos tvarka užsisakyti asmens tapatybės kortelę per vieną darbo dieną.

Iki šiol, užsisakius asmens tapatybės kortelę skubos tvarka, reikėdavo laukti 5 darbo dienas. Dabar, Lietuvos Respublikos piliečiai, pateikę prašymą gauti asmens tapatybės dokumentą bet kuriame Migracijos departamento skyriuje iki 12 val., jį turės galimybę atsiimti jau kitą darbo dieną.

2019 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 "Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo" Nr. 633 buvo pakeistas Lietuvos Respubkilos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas. Nauji Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo reikalavimai taikomi nuo 2019 m. liepos 1 d.

Lietuvoje pradės veikti Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS. Šios sistemos pagalba bus siekiama supaprastinti ir pagreitinti prašymų ir dokumentų teikimo procesą bei jų nagrinėjimą.

Trečiųjų šalių piliečių ir ES piliečių prašymai dėl žemiau išvardintų dokumentų Migracijos departamentui bus teikiami tik elektroniniu būdu per MIGRIS informacinę sistemą:

 - Trečiųjų šalių piliečių prašymai išduoti/ pakeisti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje;

2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu įvyko ir ilgai lauktas referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje.

Nors referendumas dėl dvigubos pilietybės laikomas įvykusiu, tačiau pritrūko rinkėjų balsų ,,už‘‘ ir Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo keičiamas nebus.

Balsavimas dėl dvigubos pilietybės vyks vieną dieną - gegužės 12 dieną, kartu su prezidento rinkimais bei ,,valstiečių‘‘ inicijuotu referendumu dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Ši data buvo patvirtinta daugumos Seimo posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų. Už balsavo 85 Seimo nariai, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 3 parlamentarai.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 1V-194 „Dėl Teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Šiuo įsakymu, nuo 2019 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams, turintiems teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bus išduodami naujo formato pažymėjimai - kortelės formos dokumentai, kuriuose bus elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų antspaudai.

Lietuvos Konstitucinis teismas 2019 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo referendumas dėl dvigubos pilietybės negali vykti dvi dienas. Toks sprendimas sumažina galimybes priimti būtiną konstitucinį pakeitimą, leidžiantį įgyti dvigubą pilietybę daugiau žmonių.

Kad dvigubos pilietybės referendumas įvyktų, turi balsuoti didžioji dalis arba apie 1,3 milijono Lietuvoje gyvenančių rinkėjų. 

1919 01 09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę. Tai pirmas Lietuvos pilietybės įstatymas. Šiandien šiam įstatymui sukanka 100 metų.

Šiuolaikinė Lietuvos pilietybės samprata atsirado atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918 metais, įtvirtintas Lietuvos pilietybės institutas.

Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lietuvos pilietybės išsaugojimą įvaikintiems vaikams. Po šių Lietuvos pilietybės įstatymo pataisų priėmimo nebus taikomas reikalavimas įvaikintiems asmenims apsispręsti iki 21 metų amžiaus dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Vaikai, kurie dvigubą pilietybę įgijo dėl įvaikinimo, galės ją išsaugoti visą gyvenimą.

2018 m. spalio 18 d. Lietuvo Respubikos Seimas priemė nutarimą, kuriuo skelbiamas privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą.

Referendumas bus vykdomas 2019 m. gegužės 12 ir 26 dienomis.  Dvi dienos siūlomos atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos nuostatoms pakeisti, reikalinga surinkti daugiau kaip pusės piliečių balsų, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Šiomis dienomis taip pat bus planuojami Prezidento rinkimai ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Seimo darbo grupė, sprendžianti referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimus, apsisprendė dėl teikiamos formuluotės referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Konstitucijos 12 straipsnyje siūloma numatyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu įstatymu numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“. 

Konstitucijoje įtvirtinta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, ir ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu. Už dvigubos pilietybės įteisinimą daugiausiai pasisako išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, kurie, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Anksčiau, Konstitucinis Teismas pasisakė kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir jos įteisinimas įstatymu prieštarautų Konstitucijai.

Šiuo metu dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, kuri leistų išlaikyti Lietuvos pilietybę gimimu, yra svarstomos dvi formuluotės.

2018 03 02 įsigaliojo Migracijos departamento direktoriaus įsakymas Nr. 3K-54 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi, nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Įsakymo nuostatomis siekiama užtikrinti veiksmingą atvykstančių į Lietuvą gyventi užsieniečių kontrolę, užkertant kelią piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis.

Nuo šiol, nagrinėjant užsieniečių prašymus išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi, prašymus išduoti leidimus nuolat gyventi, priimant sprendimus panaikinti leidimus gyventi, ar nustatant nelegalios migracijos grėsmės pagrindą - bus atsižvelgiama į įsakyme pateiktus kriterijus, kurie įvardijami 6-7 punktuose:

2018 m. sausio 12 d. buvo pasirašyta sutartis dėl projekto „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“ įgyvendinimo. Šiuo projektu bus siekiama užtikrinti, kad migracijos paslaugų teikimo procesas taptų nuoseklus ir būtų aiškus jų gavėjams. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2021 m. sausio mėn.

2017 m. gruodžio 14 d. įsigaliojo Lietuvos Vyriausybės nutarimas, kuriuo suteikti įgaliojimai įgyvendinti Lietuvos pilietybės įstatymą:

• Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
• apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams.

2017 m. spalio 31 d. buvo priimta nauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Lietuvos pilietybės atkūrimo byloje.

Byloje pareiškėjas skundė vidaus reikalų ministro įsakymą dėl Lietuvos pilietybės neatkūrimo. Pareiškėjas įgijo kitos šalies pilietybę ir neketina šios pilietybės atsisakyti. Jis galėtų atkurti Lietuvos pilietybę ir turėti dvigubą pilietybę, jeigu atitiktų Lietuvos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytą išimtį – yra asmens, išvykusio iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Pareiškėjas buvo palikuonis asmens, kuris Antrojo Pasaulinio karo metais paliko Lietuvą.

Lietuvos Vyriausybė planuoja įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje. Dvigubą pilietybę Lietuvoje planuojama įteisinti per 2,5 metų laikotarpį, t. y. iki 2020 metų.

Šiandien valdančiajai daugumai buvo pristatytas Vyriausybės programos priemonių plano projektas, kuriame nurodyta, kad dviguba pilietybė Lietuvoje turėtų būti įteisinta 2019 metų ketvirtame ketvirtyje. Pagrindinės valstybinės institucijos, kurios bus atsakingos už šį procesą: Teisingumo ministerija bei Vidaus reikalų ministerija.

Lietuvos Seimo skubos tvarka priimtas Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurių dėka Lietuvos dvigubos pilietybės įgijimo procesas turėtų būti liberalesnis, pasirašė Lietuvos Prezidentė. Pagal iki šiol susiformavusią Lietuvos Migracijos departamento praktiką asmuo, norėdamas įgyti dvigubą pilietybę tuo pagrindu, kad jis ar jo protėviai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15 ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11, turėjo pateikti Migracijos departamentui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo ar jo protėvių išvykimo iš Lietuvos motyvaciją. Vien išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 ir Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktų nepakako dvigubai pilietybei įgyti. 

2016 06 23 Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų (litvakų), taip pat kitų išeivių bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Šių pataisų iniciavimą ir priėmimą paskatino susiformavusi Migracijos departamento praktika, kuomet Migracijos departamentas iš Lietuvos žydų (litvakų), kurie patys ar kurių protėviai pasitraukė iš Lietuvos iki 1940 metų, reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie išvyko iš Lietuvos dėl jiems kilusios realios grėsmės, politinių, istorinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui, persekiojimo.

Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas į sąrašą aplinkybių, kuomet asmuo gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu, nepateko atvejis, kai asmuo, ypatingai nusipelnęs Lietuvai, gali turėti dvigubą pilietybę.

Nuo šiol, Lietuvos Seimui pritarus Lietuvos pilietybės įstatymo pataisoms, Lietuvos pilietis, turintis ypatingus nuopelnus Lietuvai, galės įgyti užsienio valstybės pilietybę ir išsaugoti turimą Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybės netekimo nuostatos, įgijus užsienio valstybės pilietybę, tokiam asmeniui nebus taikomos ir jis galės būti kelių valstybių piliečiu, turėti dvigubą pilietybę.

Lietuvoje buvo priimtos Lietuvos pilietybės įstatymo pataisos, po kurių asmenims, kurie Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgyja gimimu, nereikės, sulaukus 21 metų, rinktis, kokios valstybės pilietybę pasilikti.

Iki šiol galiojusios Lietuvos pilietybės įstatymo nuostatos, numatančios išimtinius atvejus, kada dviguba pilietybė Lietuvoje galima, įtvirtino ir vaiko dvigubos pilietybės galimybę, nustatant, kad, kai vaikas Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę igyja gimimu, jis gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu iki, kol jam sukaks 21 metai.

Vienas iš dokumentų, kurį užsienietis, norintis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi pateikti yra pažyma apie užsieniečio teistumą. Šiuo metu pateikti minėtą pažymą yra reikalaujama visais atvejais, t. y. tiek tada, kai užsienietis kreipiasi dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, tiek tada, kai kreipiamasi su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

2015 m sausio 1 d. įsigalios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio pakeitimas, kurio numatoma, kad:
• Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ...

Siekiant efektyviau kaupti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius bei sudaryti galimybes teikti šią informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo įdiegta Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS). Įdiegus šią sistemą Registrų centre nebebus priimami registruoti akcininkų sąrašai, dalyvių duomenis bus galima pateikti tik prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos (www.registrucentras.lt/savitarna). Tačiau išliks galimybė Registrų centro padaliniuose deklaruoti vienintelį UAB akcininką – savininką.

Lietuvoje pakeistas “Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329.

Lietuvoje priimti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai. Esminiai pakeitimai susiję su užsieniečių, ketinančių leidimus gyventi Lietuvoje gauti teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, statusu, steigiamų, valdomų įmonių fiktyvumo vertinimu, reikalavimais užsieniečių gyvenamajam plotui, kitais pakeitimais užsieniečių darbo ir studijų Lietuvoje srityse.

2014 m. liepos 5 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 1V-459 dėl dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo, išdavimo, keitimo ir panaikinimo.

Įsakymu reglamentuota Lietuvos Respublikos leidimo nuolat gyventi Europos Sąjungoje išdavimo, įforminimo ir keitimo skubos tvarka – užsieniečio pageidavimu, sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi gali būti priimamas skubos tvarka.

2014 01 23 Lietuvoje buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais buvo pakeista dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarka.

Be kitų pakeitimų susiaurėjo būtinų pridėti dokumentų sąrašas, kuriuos turi pateikti lietuvių kilmės asmuo ar asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, teikdamas prašymą išduoti arba pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo šiol lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neturi pateikti: