2020 09 10 Migracijos departamentas parengė Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodiką

Migracijos departamentas parengė Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodiką, kuri nustato prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo principus bei eiliškumą.

Aukščiau nurodytoje metodikoje nustatyta:

Tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. įskaitytinai, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai: 

1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio  15 d.;

2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;

3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;

4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;

5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui nustačius, kad prie prašymo pridėta tiesioginių įrodymų, laikoma, kad pateikta pakankamai dokumentų, pagrindžiančių, kad asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., išskyrus atvejus, kai asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės arba mirė.

Jeigu asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. yra netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės arba mirė iki 1940 m. birželio 15 d., toks asmuo, nors ir pateikta tiesioginių įrodymų, nelaikomas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Netiesioginiai įrodymai yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, leidžiantys spėti, kad asmuo galimai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.:

dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Jeigu Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad tiesioginių įrodymų nėra, tačiau yra netiesioginių įrodymų, pradedamas dokumentų vertinimas, remiantis dokumentų visuma.

Jeigu asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės arba mirė iki 1940 m. birželio 15 d., toks asmuo nelaikomas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Kai nėra pateikta tiesioginių įrodymų, asmens turėta Lietuvos Respublikos pilietybė nustatoma pagal asmens gimimo datą ir vietą ir asmens tėvų turėtą pilietybę ir šiuos dokumentus:

1. Jei asmuo gimė iki 1919 m. sausio 9 d., turi būti pateikti:

• gimimą dabartinėje Lietuvos teritorijoje patvirtinantis dokumentas ir:
• arba dokumentai apie asmens / asmens tėvų, jeigu asmuo buvo nepilnametis (kurie iš seno Lietuvoje gyveno), gyvenimo Lietuvoje iki 1919 m. sausio 9 d. faktą ir jų iki 1940 m. birželio 15 d. gyvenimo faktą (pvz., dokumentai apie vaikų gimimą, kai vaikai gimė nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d., asmens santuoką, darbą, mokymąsi, turėtą nekilnojamąjį turtą) patvirtinantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumoje santuokos įrašų buvo įrašyta, kad jaunieji – Lietuvos piliečiai;
• arba dokumentai apie asmens tėvų turėtą Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.;

2. Jeigu asmuo gimė nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. tuometinėje Lietuvoje, išskyrus Vilniaus kraštą ir Klaipėdos kraštą, gali būti pateiktas asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., gimimą dabartinėje Lietuvos teritorijoje patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju dažniausiai pakanka gimimo faktą patvirtinančio dokumento, tačiau pažymėtina, kad kilus įtarimų, ar tikrai asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba ar tai tikrai yra pareiškėjo giminaitis, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas gali paprašyti, o ir pats pareiškėjas gali pateikti daugiau duomenų, t. y. apie santuoką, gyvenimo faktą, turėtą nuosavybę, mokymąsi ar darbą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus, kurie panaikintų galimas interpretacijas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo laikotarpiu gimusių asmenų tėvai taip pat turėjo būti Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d.

Tuo atveju, jeigu asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., gimė iki 1919 m. sausio 9 d. dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. arba gimė ir gyveno  laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Vilniaus krašte, kuris nuo 1920 m. faktiškai buvo valdomas Lenkijos, turi būti pateikti:

• dokumentai, patvirtinantys, kad šis asmuo ir jo tėvai (jeigu dar asmuo buvo nepilnametis) 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais, ir
• dokumentai, patvirtinantys, kad šis asmuo ir jo tėvai (jeigu dar asmuo buvo nepilnametis) turėjo gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Šiuo atveju pareiškėjui svarbu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo tiek 1920 m. liepos 12 d., tiek 1939 m. spalio 27 d. turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus krašto teritorijoje. Pateikiami dokumentai gali būti apie santuoką, vaikų gimimą, mokymąsi, darbą, turėtą nekilnojamąjį turtą, namų knygų surašymo duomenis, įvairūs prašymai, liudijimai valstybinėms institucijoms, duomenys (sąrašai) apie rinkimus į Seimą 1935–1938 m. Kaip papildomas dokumentas, kuris vertinamas su dokumentų visuma, yra 1942 m. gyventojų surašymo duomenys (vien šio dokumento nepakanka).

Tuo atveju, jeigu asmuo gimė iki 1919 m. sausio 9 d. dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. arba gimė ir gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Klaipėdos krašte, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog jis įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę po to, kai 1923 m. vasario 16 d. buvo pripažintas Lietuvos suverenumas Klaipėdos kraštui. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos teritorijos dalimi 1925 m. rugpjūčio 25 d. įsigaliojus Klaipėdos krašto konvencijai, kuri buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Minėta konvencija nustatė, per kokį laiką ir kas galėjo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Jeigu pagal pareiškėjo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento gautus dokumentus nustatoma, kad asmuo, pagal kurį įrodinėjama turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., savo valia atsisakė arba sąmoningai siekė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (pvz., įgydamas kitos valstybės pilietybę, nurodė, kad išsižada Lietuvos Respublikos pilietybės), bet nėra duomenų, kad asmuo būtų netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., laikoma, kad toks asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., ir yra rengiamas teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo.

MIGRATION LAW CENTER