2019 01 09 Lietuvos pilietybei 100 metų

1919 01 09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę. Tai pirmas Lietuvos pilietybės įstatymas. Šiandien šiam įstatymui sukanka 100 metų.

Šiuolaikinė Lietuvos pilietybės samprata atsirado atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918 metais, įtvirtintas Lietuvos pilietybės institutas.

Lietuvos pilietybę 1919-1940 metais reguliavo Lietuvos įstatymai, valstybės valdymo institucijų išleisti teisės aktai bei Lietuvos tarptautinės sutartys.

Lietuvos įstatymams bei valstybės valdymo institucijų išleistiems teisės aktams priskirtina: 1) Lietuvos Konstitucija; 2) 1919 01 09 Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę, 1939 08 08 Lietuvos pilietybės įstatymas; 3) 1939 10 27 Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamasis įstatymas; 4) Pasų įstatai; 5) vidaus reikalų ministro, taip pat vidaus reikalų ministro ir teisingumo ministro išleisti teisės aktai bei paaiškinimai pilietybės klausimais; 6) Vidaus reikalų ministerijos Piliečių teisių apsaugos departamento ir Administracijos departamento aplinkraščiai bei paaiškinimai pilietybės klausimais; 7) Užsienio reikalų ministerijos aplinkraščiai pilietybės klausimais.

Pirmame Lietuvos pilietybės įstatyme, 1919 01 09 Laikinajame  įstatyme apie Lietuvos pilietybę, buvo nustatyt, kad Lietuvos piliečiais buvo laikomi: „1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais“.

Tiek šis įstatymas, tiek dabartinis Lietuvos pilietybės institutas grindžiamas kraujo teisės principu (Ius sanguinis), kuris pagrįstas giminystės ryšiais, t. y. gimusio asmens pilietybę apsprendžia jo tėvų (arba vieno iš tėvų) turima pilietybė. Šiuo atveju teritorinis aspektas nevaidina jokio vaidmens, asmens pilietybė nepriklauso nuo šalies, kurioje jis gimė.

Laikinasis įstatymas apie Lietuvos Pilietybę su pakeitimais galiojo iki 1939 08 08, iki buvo priimtas Lietuvos pilietybės įstatymas.

MIGRATION LAW CENTER