Dviguba (daugybinė) pilietybė Lietuvoje įteisinta vaikams

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.

Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Asmenys, įgiję dvigubą ar daugybinę pilietybę iki 18 metų, turės teisę ją išlaikyti ir po pilnametystės.
Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos Respublikos pilietybę gali susigrąžinti.

Pažymėtina, kad apie įgytą užsienio valstybės pilietybę asmuo turi pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai per 2 mėnesius nuo užsienio valstybės pilietybės įgijimo. Pranešimas teikiamas per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Pagal iki šiol galiojusias Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vaikų dvigubos pilietybės klausimus, teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir užsienio valstybės pilietybę įgydavo gimimu.

MIGRATION LAW CENTER