E. V. ir A. V. Lietuvos pilietybės atkūrimo byla

Asmens tėvas ir seneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15. Tiek asmens senelis, tiek asmens senelė bei tėvas gimė ir gyveno Lietuvoje. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui senelė buvo įkalinta, senelis sušaudytas, o tėvas atiduotas į vaukų namus. 1946 metais asmens tėvas išvyko iš Lietuvos, nes jautė priespaudą dėl to meto valdžios atstovų veiksmų, buvo engiamas, jam buvo grasinta, žadama pasodinti į kalėjimą, jis negalėjo toliau gyventi Lietuvoje dėl savo kilmės, su jo šeima buvo susidorota (mamą įkalino, tėvas, kaip partizanų būrio vadas, buvo sušaudytas). Asmens tėvo gimimo liudijime nebuvo duomenų apie jo tėvą (asmens senelį), todėl, siekiant nustatyti giminystės ryšį, buvo kreiptąsi į teismą. Teismo tvarka juridinis faktas buvo nustatytas, duomenys asmens gimimo liudijime įrašyti. Parengus reikiamus dokumentus bei surinkus  įrodymus, patvirtinančius, kad asmens tėvas ir seneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, o tėvas pasitraukė iš Lietuvos dėl politinių, istorinių motyvų, buvo kreiptąsi į Lietuvos Migracijos departamentą dėl Lietuvos pilietybės asmeniui ir jo sūnui atkūrimo. Lietuvos Migracijos departamentui išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo priimtas teigiamas sprendimas. Lietuvos pilietybė asmeniui ir jo sūnui buvo atkurta, išliekant jų turimai Ukrainos pilietybei (Dviguba pilietybė).