Nuosavybės teisių į nekilnojamajį turtą atkūrimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, gali kreiptis dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kurį reglamentuoja ,,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas‘‘.

Šis įstatymas taip pat reglamentuoja piliečių, kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Nuosavybės teisės gali būti atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:

1. turto savininkui;
2. asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams, vaikams ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;
3. turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams, vaikams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
4. turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
5. asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Šie piliečiai gali atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą:

1. žemę;
2. miškus;
3. vandens telkinius;
4. ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius;
5. gyvenamuosius namus bei jų priklausinius.

Prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Įstatyme suformuluota nuostata, kad visi nurodyti dokumentai turėjo būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, ir tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai galėjo būti pateikti vėliau.

Teismo nuomone, Įstatyme nenumatyta, kad pilietybę patvirtinantis dokumentas, nepateiktas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises per įstatymo nustatytą terminą tokiems prašymams paduoti, gali būti pateiktas vėliau, t. y. per terminą, per kurį gali būti pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iš tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turėjo įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Dėl to asmenims, neturėjusiems ir nepateikusiems atitinkamoms institucijoms pilietybę patvirtinančio dokumento per terminus, įstatymo nustatytus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos.

– tik Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės, jei jų prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki tam tikro termino, kurį teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių;

– asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos pilietybės, nuosavybės teisės neatkuriamos, tokie asmenys neturi teisės iki minėto termino teikti prašymus atkurti nuosavybės teises, o teismas negali jiems atnaujinti šio termino.

 Nuosavybės teisėms atkurti pateikiami dokumentai:

- prašymas;

- Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas;

- nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai gali būti: išrašai iš hipotekos knygų arba turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pilietis turi pateikti apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui pagal žemės, miško, vandens telkinių buvimo vietą.

Piliečių prašymai nagrinėjami ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas per 6 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos. Priimti sprendimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos.

MIGRATION LAW CENTER