Lietuvos pilietybė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 03 11

1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kurio 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos valstybės įstatymas“.

1991 m. kovo 11 d. priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui“. Lietuvos TSR pilietybės įstatyme nebuvo teisės normų, kurios prieštarautų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, todėl šis įstatymas, po 1991 m. kovo 11 d. tapęs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, galiojo iki 1991 m. gruodžio 10 d. Šiame įstatyme esančios sąvokos „Lietuvos TSR“, „Lietuvos TSR pilietybė“, „Lietuvos TSR pilietis“ buvo interpretuojamos kaip savaime pakitusios atitinkamai į sąvokas „Lietuvos Respublika“, „Lietuvos Respublikos pilietybė“, „Lietuvos Respublikos pilietis“.

1989 m. lapkričio 03 d. priimtas Pilietybės įstatymas buvo pakeistas tik vieną kartą - 1991 m. balandžio 16 d. šio įstatymo 18 straipsnis buvo papildytas nauju 4 punktu, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietybės buvo netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Šis papildymas nekeitė įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo esmės. Taigi nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos pilietybė buvo įgyjama, jos netenkama, pilietybės klausimai buvo sprendžiami pagal Lietuvos TSR institucijos – LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Lietuvos TSR pilietybės įstatymą.

Lietuvos TSR pilietybės įstatymas buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos priimtas 1989 m. lapkričio 3 d. Pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnį Lietuvos TSR piliečiais buvo laikomi:

„1) asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, taip pat kiti iki 1940 metų birželio 15 dienos buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje;

2) asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę arba įrodę, kad bent vienas iš tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai;

3) kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Šie asmenys per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės;   

4) kiti asmenys, įgiję Lietuvos TSR pilietybę pagal šį įstatymą.“

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog „asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2, ir 3 punktuose, norintys gauti Lietuvos TSR piliečio pasą pasirašo pasižadėjimą Respublikai laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti jos valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

1991 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

MIGRATION LAW CENTER