Lietuvos pasas

Lietuvos pasas yra dokumentas, patvirtinantis asmens Lietuvos pilietybę, jo teisinį ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvos pasas asmeniui išduodamas, jam įgijus Lietuvos pilietybę vienu iš Lietuvos pilietybės įgijimo būdų: gimimu, atkurus Lietuvos pilietybę, suteikus Lietuvos pilietybę asmeniui supaprastinta tvarka, įgijus natūralizacijos tvarka ar kitu budu.

Lietuvos pilietybė gali būti atkurta asmeniui, jei jis ar jo tėvai, seneliai ar protėviai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 06 15. Lietuvos pilietybei iki 1940 06 15 patvirtinti gali būti pateikiami šie dokumentai: Lietuvos pasai, išduoti iki 1940 06 15, liudijimai, gimimo liudijimai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma Lietuvos pilietybė, dokumentai, patvirtinantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje, arba dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15.

Lietuvos pilietybė asmeniui gali būti atkurta dviem būdais: atsisakant turimos pilietybės arba neatsisakant turimos pilietybės (dviguba pilietybė). Siekiant dvigubos pilietybės, įrodyti vien Lietuvos pilietybės turėjimo iki 1940 06 15 faktą nepakanka. Butinos papildomos sąlygos, suteikiančios teisę asmeniui būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu. Prie tokių sąlygų galima būtų priskirti: trėmimą bei išvykimą nuolat gyventi į kitą valstybę iki 1990 03 11, išskyrus išvykimą po 1940 06 15 į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Taip pat egzistuoja ir kitos dvigubos pilietybės galimumo sąlygos, numatytos Lietuvos pilietybės įstatyme, tokios kaip užsienio valstybės pilietybės įgijimas gimimu, įvaikinimo atvejai, santuoka bei kiti atvejai.

Taigi, kalbant apie dvigubos pilietybės įgijimą, esant ištrėmimo iš Lietuvos ar išvykimo iki 1990 03 11 faktui, galima būtų išskirti šias dvigubos pilietybės įgijimo sąlygas:
1. Lietuvos pilietybės turėjimas iki 1940 06 15: asmuo, jo tėvas, motina, senelis, senelė arba prosenelis, prosenelė buvo Lietuvos pilietis iki 1940 06 15.
2. Trėmimo faktas: asmuo arba jo tėvas, motina, senelis, senelė arba prosenelis, prosenelė buvo ištremti iš Lietuvos;
Arba
3. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 faktas: asmuo arba jo tėvas, motina, senelis, senelė arba prosenelis, prosenelė išvyko iš Lietuvos iki 1990 03 11 nuolat gyventi į kitą valstybę, išskyrus išvykimą po 1940 06 15 į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta 1990 03 11 buvo ne Lietuvoje.

Be šių aplinkybių būtini ir dokumentai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Prie pagrindinių dokumentų galima būtų priskirti dokumentus, patvirtinančius Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, trėmimo ar išvykimo iki 1990 03 11 iš Lietuvos faktą patvirtinančius dokumentus, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, vardo ir (ar) pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus. Neturint nurodytų dokumentų, jų paieška gali būti atlikta Lietuvos archyvuose. Norint atlikti paiešką viename iš Lietuvos archyvų būtini šie duomenys apie asmenį: vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta Lietuvoje.

Jei asmuo yra lietuvių kilmės, Lietuvos pilietybė jam gali būti suteikta supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai (arba vienas iš jų) yra ar buvo lietuviai ir kuris laiko save lietuviu. Šiuo atveju yra vertinama asmens tautybė, etniškumas, ne Lietuvos pilietybės turėjimo faktas. Dažniausi dokumentai, patvirtynantys asmens lietuvių kilmę yra oficialūs valstybinių institucijų dokumentai, kuriuose yra nurodoma, jog asmens tėvas, motina, senelis ar senelė yra ar buvo lietuviai (gimimo liudijimas ar kiti dokumentai). Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka atveju nuo užsienio valatybės pilietybės būtina atsisakyti.

Asmuo dėl Lietuvos paso išdavimo gali kreiptis i Migracijos tarnybą Lietuvoje arba Lietuvos ambasadą, konsulinę įstaigą užsienyje.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.