Lietuvos archyvai

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS

Tai yra didžiausia ir svarbiausia archyvinių dokumentų saugykla Lietuvos istorijai nuo XIII a. iki Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo 1918 m., esanti Vilniuje, Mindaugo g. 8. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai:

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įstaigų dokumentų kompleksas, kurį sudaro XV-XVIII a. LDK veikusių įstaigų fondai. Tai LDK kanceliarijos (Lietuvos Metrikos) XIV-XVIII a. knygų mikrofilmai, LDK karaliaus dvarų valdybos (XVI-XIX a.), LDK vyriausiojo tribunolo (XV-XIX a.), LDK iždo komisijos (XVI-XVIII a.), LDK karo komisijos (XVIII a.), įvairių žemės, pilies, magdeburginių, pakamario, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacinių teismų (XV-XIX a.) fondai.
• Rusijos imperijos įstaigų dokumentų kompleksas, kurį sudaro XVIII a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvoje veikusių carinės Rusijos įstaigų ir organizacijų bei evakuotų į Sovietų Rusiją įstaigų likvidacinių komisijų fondai. Savo svarba išsiskiria Lietuvos vyriausiosios valdybos; Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos; Vilniaus civilinio gubernatoriaus ir Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijų; Vilniaus, Augustavo, Suvalkų gubernijose veikusių valdžios įstaigų, teismų, bankų, iždo rūmų, žandarmerijos ir karinių įstaigų; Vilniaus miesto magistrato, dūmos ir valdybos; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirnkimo; Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų; 1831 m. ir 1863-1864   m. sukilimų dalyvių, politinių bylų tardymo komisijų; Vilniaus ir Kauno gubernijų žemdirbystės ir valstybės turtų valdybos fondai. Šiam dokumentų kompleksui priklauso ir Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo istorijai reikšmingi dokumentai, sukaupti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus švietimo apygardos, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų fonduose. 
• Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpio įstaigų (1915-1918 m.) dokumentų kompleksas bene mažiausias archyve - jį sudaro keturi Pirmojo pasaulinio karo metais veikusių įstaigų - Lietuvos karinės valdybos viršininko, Vokietijos Vilniaus srities teismų fondai.
• Religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų kompleksas apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus, kurių seniausi dokumentai datuojami XV a. Gausiausią komplekso dalį sudaro Romos katalikų bažnyčios įstaigų: Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų Romos katalikų vyskupysčių, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupystės kurijos, bažnyčių, vienuolynų dokumentų fondai, 1599-1941 m. bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos. Šiam kompleksui priklauso ir kitų konfesijų dokumentų fondai: Lietuvos unitų vyskupystės, Vilniaus stačiatikių vyskupystės ir atskirų jos cerkvių, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų, judėjų religinių, musulmonų (totorių) ir karaimų religinių bendruomenių.
• Trisdešimtyje asmenų, šeimų ir giminių fondų, kurių dokumentai apima laikotarpį nuo XV a. iki 1941 m., sukaupti įvairūs dokumentai, atspindintys žymiausių Lietuvos giminių, šeimų, svarbių krašto gyvenimui asmenų istoriją, jų politinę, kultūrinę veiklą. Galima paminėti kunigaikščių Radvilų (1416-1939 m.), Sapiegų (1524-1830 m.), Oginskių (1447-1915 m.), grafų Pliaterių (1501-1905 m.), Tiškevičių (1451-1915 m.) giminių fondus.
• Dokumentų kolekcijų (XV-XX a.) kompleksą sudaro 10 archyve saugomų fondų. Vienos kolekcijos suformuojamos kolekcininkų ir perduodamos archyvui kaip dokumentų visuma, kitos formuojamos archyve, pasirenkant vieną požymį. Pažymėtinos Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino miestų jėzuitų kolegijoms (1578-1767 m.), Vilniaus universiteto profesorių dokumentai (1738-1858 m.), įvairių dokumentų kolekcija (1489-1936 m.), Rekašiaus kolekcija (1579-1914 m.).
• Civilinės būklės aktų įrašų kompleksą sudaro nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.
• Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro XIII-XX a. rašytinių istorijos šaltinių, saugomų Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos archyvuose ir bibliotekose, mikrofilmai.

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

 Lietuvos centrinis valstybės archyvas įsikuręs Vilniuje, O. Milašiaus g. 21. Archyve saugomi:

• Rašytiniai dokumentai
• Lietuvos Respublikos įstaigų dokumentai (1918–1940 m.): Lietuvos Valstybės Tarybos, Ministrų Kabineto, Prezidento kanceliarijos, ministerijų ir departamentų, diplomatinių atstovybių užsienyje, apskričių viršininkų įstaigų, savivaldybių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų, visuomenės veikėjų ir diplomatų asmens fondai.
• Klaipėdos krašto įstaigų dokumentai: Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų valdybų prezidentų, Klaipėdos magistrato, Šilutės apskrities valdybos, Klaipėdos krašto kadastro įstaigos bei kiti fondai.
• Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1919–1939 m. veikusių įstaigų dokumentai: Rytų žemių civilinio valdymo institucijų, Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos, Vilniaus magistrato, Stepono Batoro universiteto, organizacijų, mokyklų fondai.
• Nacių okupacijos laikotarpio (1941–1944 m.) dokumentai: generalinio komisaro Kaune, apygardų komisarų, vadybų, policijos įstaigų, savivaldybių, apskričių viršininkų, kalėjimų, Vilniaus žydų geto fondai.
• Sovietų okupacijos laikotarpių (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) dokumentai: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Ministrų Tarybos, ministerijų, valdybų ir komitetų, redakcijų, organizacijų, mokslo ir kultūros veikėjų asmens fondai.
• Vaizdo ir garso dokumentai
• Fotodokumentai (nuo XIX a. 6–7 deš. iki šių dienų): nuotraukos, negatyvai, stiklo plokštelės, albumai, vinjetės, skaidrės, skaitmeninės nuotraukos. Tarp senųjų fotografijų – A. Štrauso, J. Čechavičiaus, S. Flerio, V. Zatorskio darbai. Saugomi fotodokumentai, kurių autoriai – J. Bulhakas, K. Smečechauskas, J. Karazija, J. Miežlaiškis, B. Buračas, A. Varnas, A. Mickus, V. Janiselis. Sovietinį laikotarpį atspindi Lietuvos telegramų agentūros ELTA, laikraščių redakcijų fotomedžiaga. Saugoma daugiau nei 100 000 Lietuvos paminklų restauravimo projektavimo instituto fotodokumentų, gausios dokumentinės fotografijos atstovų J. Juknevičiaus, V. Kapočiaus kolekcijos. Kaupiama ir šių dienų dokumentinė fotografija.
• Garso dokumentai: XX–XXI a. garso įrašai plokštelėse, magnetinėse juostose, kasetėse, kompaktinėse plokštelėse. Seniausi – 1907 m. Rygoje įrašyti Rygos lietuvių vyrų kvarteto įdainavimai. Įrašuose užfiksuoti Lietuvos prezidentų A. Smetonos ir K. Griniaus, žymių Lietuvos veikėjų balsai. Saugomi 1940 m. įvykius Lietuvoje liudijantys garso įrašai, karo meto Kauno radiofono (Reicho radijo) laidų įrašų kolekcija, sovietinio laikotarpio Lietuvos veikėjų pasisakymai, paskaitos, organizacijų suvažiavimų įrašai, valstybinių švenčių minėjimų reportažai. Paminėtini Vilniaus plokštelių studijos įrašai. Nepriklausomybės atkūrimo eigą bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį atspindi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, mokslininkų, menininkų, politikų, Lietuvos išeivijos atstovų, buvusių politinių kalinių bei tremtinių ir kt. garso įrašai. Archyve saugomi Čikagos, Los Andželo, Baltimorės (JAV), Adelaidės, Melburno (Australija) lietuvių radijo laidų, JAV radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuviškosios redakcijos 1951–1995 m. radijo laidų įrašai.
• Videodokumentai: 1988 m. pradėti kaupti vaizdo įrašai, daugiausia – archyvo video operatorių nufilmuoti siužetai. Juose atsispindi Sąjūdžio veikla, Nepriklausomybės atkūrimas, 1991 m. sausio įvykiai. „Tautos fondo“ perduotose vaizdajuostėse užfiksuoti buvusių tremtinių, politinių kalinių, partizanų prisiminimai. Videodokumentai archyve kuriami iki šiol.
• Kino dokumentai: nuo XX a. 2 deš. iki šių dienų. Seniausi saugomi filmai – 1895 m. brolių Liumjerų sukurtų pirmųjų pasaulyje kino filmų kopijos. Vertinga 1918–1940 m. Lietuvos kino kronikos kolekcija, pirmųjų Lietuvos kinematografininkų K. Lukšio, J. Miliaus, brolių Motūzų-Beleckų, S. Vainalavičiaus, S. Uzdono, J. Miežlaiškio darbai. Nemažai Antrojo pasaulinio karo laikotarpio kino dokumentų. Gausiausią kino dokumentų kolekcijos dalį sudaro Lietuvos kino studijoje ir Lietuvos televizijoje 1946–1990 m. sukurti dokumentiniai filmai. Saugomi pirmieji lietuviski vaidybiniai filmai „Žydrasis horizontas“, „Tiltas“, „Ignotas grįžo namo“, „Kalakutai“ ir kiti. Fondai nuolat papildomi naujausiais kino darbais.

KAUNO REGIONINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

Archyvas įsikūręs adresu: Maironio g. 28B, Kaunas. Jame kaupiami ir saugomi: 

• XIX a. – XX a. pradžios Kauno gubernijoje veikusių įstaigų dokumentai;
• 1919-1944 m. Kauno mieste bei apskrityje veikusių savivaldybių ir jų skyrių, švietimo, gydymo įstaigų, privačių įmonių dokumentai;
• 1944-1990 m. Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų teritorijose veikusių sovietinių valstybinių ir vietos savivaldos insitucijų, pramonės, žemės ūkio, švietimo, gydymo įstaigų, visuomeninių organizacijų dokumentai;
• 1990-2003 m. dabartinėje Kauno apskrities teritorijoje veikusių ir veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, nevalstybinių organizacijų veiklos dokumentai; asmenų dokumentų fondai.

LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS

Arhyvas, esantis Vilniuje, Gedimino pr. 40, saugo TSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos TSR padalinio, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (VRM), Lietuvos komunistų partijos (LKP), Lietuvos TSR įstaigų, įmonių ir organizacijų pirmųjų skyrių, antisovietinio bei antinacinio pasipriešinimo dokumentus.

• Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų komplekse sukaupti 1940-1941, 1944-1990 m. Lietuvos SSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB centrinio aparato ir teritorinių padalinių veiklos, operatyvinio-agentūrinio darbo dokumentai, KGB agentų asmens ir darbo bylos, Lietuvos gyventojų filtracinės ir spec. patikrinimo bylos, už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamosios bylos, baudžiamosios bylos, iškeltos dėl įvykdytų teroro aktų prieš sovietinį-partinį aktyvą ir įstaigas, SSRS OGPU-GUGB-NKVD-MGB-KGB teritorinių padalinių ir LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB kontržvalgybos skyrių, tarpukario Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjams, katalikų dvasininkams, 1941 m. sukilėliams, pokario Lietuvos partizanams, antisovietinių organizacijų vadovams, disidentams, bėgliams iš SSRS ir kitiems valstybiniais nusikaltėliais laikytiems asmenims vestos operatyvinės įskaitos bylos.
• Taip pat saugomos Sovietų Rusijoje 1919-1939 m. nuteistų iš Lietuvos kilusių asmenų baudžiamosios bylos, iš suimtų asmenų kratų metu konfiskuoti XIX-XX a. pradžios asmens dokumentai, saugumiečių iš Lietuvos partizanų paimti „trofėjiniai“ dokumentai, SSRS NKVD-MVD-KGB kariuomenės dalinių dislokuotų Lietuvos SSR dokumentai.

Archyve saugomi dokumentai atspindi visą KGB veiklą Lietuvoje 1940-1991 m., sovietinio represijų aparato veikimo tikslus, struktūrą ir metodus. Dokumentuose yra informacijos ne tik apie Lietuvos žmones ir įvykius, kovą prieš lietuvių tautinį pogrindį, bet ir apie lietuvių bendruomenes įvairiose pasaulio šalyse, žymesnius lietuvių išeivius. Komplekse saugomi buvusiame KGB archyve išlikę dokumentai, kurių KGB nespėjo išvežti į Rusiją arba sunaikinti vietoje. 

 MIGRATION LAW CENTER