Lietuviai pabėgėliai. Dviguba pilietybė jiems ir jų palikuoniams

1941 m. kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui Lietuvai teko išgyventi kito okupanto išnaudojimą, žiaurumus ir Lietuvos piliečių deportacijos bei žudynes.

Kai 1944 m. vasarą, artinantis vokiečių ir rusų karo frontui, Lietuvos gyventojai masiškai pakilo vakarų link. Tai buvo stichiškas, neplanuotas, niekieno neorganizuojamas ir nevadovaujamos bėgimas iš savo namų. Buvo manyta, jog tai truks jei ne dienas ar savaites, tai tikrai ne ilgiau kaip kelis mėnesius. Šie bėgliai negalėjo įsivaizduoti, kad praėjus metams kitiems jie atsidurs tolimiausiose pasaulio šalyse.

Skiriamos tokios Lietuvos gyventojų atsiradimo Vakaruose kategorijos:
1) Pabėgusieji dėl 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos. Spėjama, kad pabėgo 1000-2000 žmonių.
2) Perkelti į Vokietiją pagal vokiečių ir sovietų 1941 m. sausio 10 d. repatriacijos sutartį. 1941 m. vasario 3 d. – kovo 25 d. išvyko 50 141 asmuo, tarp perkeltųjų galėjo būti apie 20 000 lietuvių.
3) Vokiečių okupacijos metu prievarta suimti, išvežti:
a) Prievarta vokiečių išvežti į Reichą darbams – 75 000. Pradėti verbuoti 1941 m. viduryje, vėliau gaudomi visokiomis priemonėmis. Dirbo pramonėje ir žemės ūkyje.
b) Prievarta patekę į vokiečių kariuomenę arba pagalbinę karo tarnybą – 50 000.
c) Prievarta išvežti kaliniai. Nemažas lietuvių nekaltų aukų skaičius 1943-1944 m. buvo atsidūręs kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose. Apie 10 000 lietuvių, iš viso apie 30 000 Lietuvos piliečių nužudyta koncentracijos stovyklose.
d) Evakuotieji, atsidūrę Vokietijoje vokiečių kariuomenei atsitraukiant iš Lietuvos, išvaryti kasti apkasų, arba tarnautojai, lydėję iš Lietuvos evakuojamas įstaigas.

4) Lietuviai, atbėgę 1944 m., gelbėdami savo gyvybę artėjant frontui ir antrajai sovietų okupacijai. Spėjama, kad apie 100 000 lietuvių tuo metu buvo pajudėję iš savo gimtinių, bet tik dalis pasiekė Vakarus.

Iš viso daugiau kaip 250 000 lietuvių karo metu buvo daugiau ar mažiau prievarta nublokšti iš savo gimtinių.
1946 m. gruodžio 31 d. UNRRA Vokietijoje globojo 58 805 lietuvis, apie 6500 buvo kituose kraštuose. Daugumą jų sudarė 1944 m. pabėgėliai. Pabėgėlių buvo ir iš Klaipėdos krašto, kuris iki 1939 m. buvo Lietuvos teritorija. Tų pabėgėlių dalį reikėtų laikyti lietuviais, nors jie turėjo vokiečių pilietybę ir į stovyklas nebuvo priimami.

Pagal 1950 m. surašymą Vokietijoje priskaičiuota 49 000 iš Klaipėdos krašto kilusių žmonių. Tik 3 % jų gyveno stovyklose ir gavo UNRRA aprūpinimą. Tad prie 70 000 Didžiosios Lietuvos lietuvių reikėtų priskaityti bent 10 000 Mažosios Lietuvos lietuvių.

Dauguma lietuvių, patekę po karo į Vakarus, įsikūrė Vokietijoje ir Austrijoje įvairaus dydžio stovyklose.

Lietuvos teisės aktų nuostatose įtvirtinama asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15 bei išvykusių iš Lietuvos iki 1990 03 11 ir jų palikuonių tiesė atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės (teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę).

Asmuo, norėdamas atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos pilietybės, turėtų įrodyti šias pagrindines aplinkybes:

1. Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15;
2. Išvykimo iš Lietuvos iki 1990 03 11 arba tremties faktą;
3. Giminystės ryšį;
4. Duomenų pakeitimą, jei asmens duomenys buvo pakeisti.

Dokumentai, patvirtinantys Lietuvos pilietybę iki 1940 06 15, yra:
1. Lietuvos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 06 15;
2. Lietuvos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 06 15;
3. Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4. Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
5. Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 06 15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 06 15.

Jeigu aukščiau nurodytų dokumentų nėra, gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 06 15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pildomas lietuvių kalba. Prie jo pridedami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (taikoma Apostille arba legalizavimo procedūra).

Dokumentai pateikiami Migracijos departamentui arba Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai užsienyje.

MIGRATION LAW CENTER