Dvigubos pilietybės reglamentavimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo

1990 03 11 atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai buvo sprendžiami, vadovaujantis 1989 11 03 Lietuvos TSR pilietybės įstatymu.

1990 03 11 atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respublikos valstybę, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kurio 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos valstybės įstatymas“.

1991 03 11 priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui“. 1989 11 03 Lietuvos TSR pilietybės įstatyme nebuvo teisės normų, kurios prieštarautų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, todėl šis įstatymas, po 1991 03 11 tapo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu. Šiame įstatyme esančios sąvokos „Lietuvos TSR“, „Lietuvos TSR pilietybė“, „Lietuvos TSR pilietis“ buvo interpretuojamos kaip savaime pakitusios atitinkamai į sąvokas „Lietuvos Respublika“, „Lietuvos Respublikos pilietybė“, „Lietuvos Respublikos pilietis“.

Pagal 1989 11 03 Lietuvos TSR pilietybės įstatymo 1 straipsnį Lietuvos TSR piliečiais buvo laikomi:

„1) asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, taip pat kiti iki 1940 metų birželio 15 dienos buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje;

2) asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę arba įrodę, kad bent vienas iš tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai;

3) kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Šie asmenys per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės;   

4) kiti asmenys, įgiję Lietuvos TSR pilietybę pagal šį įstatymą.“

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog „asmenys, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2, ir 3 punktuose, norintys gauti Lietuvos TSR piliečio pasą pasirašo pasižadėjimą Respublikai laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti jos valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

Pagal 1989 11 03 priimtą Lietuvos TSR pilietybės įstatymą, išlaikyti turimą užsienio valstybės pilietybę galėjo tik kitos valstybės piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka.

1991 12 05 buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris galiojo iki 2003 01 01. 2002 09 17 buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

1991 12 05 priėmus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, reikalavimas neturėti kitos valstybės pilietybės nebuvo taikomas lietuvių kilmės asmenims, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasitraukusiems iš Lietuvos nuo 1940 06 15 iki 1990 03 11, bei gyvenantiems kitose valstybėse, kurie kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo.

2011 04 04 įsigaliojo 2010 12 02 priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris aiškiai apibrėžė atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis . Šis įstatymas taikomas ir dabar. Vadovaujantis 2010 12 02 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, atvejai, kuomet dviguba pilietybė Lietuvos Respublikoje galima:

1. Asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 arba yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis); 
2. Asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 arba yra palikuonis asmens, išvykusio iš Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11 (vaikas, anūkas ar proanūkis); 
3. Vaikas įgijo dvigubą pilietybę gimimu; 
4. Įvaikinimo atvejai; 
5. Santuokos atvejai;
6. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas išimties tvarka ar turint pabėgelio statusą.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 03 11, - iki 1940 06 15 Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 06 15 – 1990 03 11 okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 03 11, – iki 1940 06 15 Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 03 11 išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 03 11 jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 06 15 išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Remiantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis,  nuo 2011 metų balandžio mėnesio Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 9 661 asmeniui, turinčiam sąsajų su Lietuvos Respublikos pilietybe iki 1940 06 15 – daugiausiai tai buvo daugybinės pilietybės atvejai. Lietuvos Respublikos pilietybę dažniausiai atkuria Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos piliečiai.

MIGRATION LAW CENTER