Dviguba pilietybė Lietuvoje. Referendumas dėl dvigubos pilietybės

Remiantis Oficialiais statistikos portalo duomenimis, emigravusių žmonių skaičius 2016 metais Lietuvoje yra apie 46 489. Kiekvienais metais Lietuvoje emigrantų skaičius vis didėja ir kartu su šiuo skaičiumi didėja Lietuvos piliečių, atsisakančią savo pilietybės, skaičius. Gyvendami užsienyje Lietuvos piliečiai nepraranda Lietuvos pilietybės, juos ir toliau valstybė gina ir globoja. Lietuvos Seimas yra susirūpinęs aukščiau nurodyta problema, todėl ieško įvairių būdų, kaip galima būtų ją išspręsti.

Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų Liberalų sąjūdis paruošė ir pateikė Lietuvos Seimui projektą, kuriame yra siūloma referendumo būdu išbraukti iš Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatą „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“.

Pagal Lietuvos referendumo įstatymo Nr. IX-929 12 straipsnio 5 dalį, referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Lietuvos Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Lietuvos Seimo rinkimai vyks 2016 m. spalio 9 d., planuojama nutarimą priimti neeilinio parlamento sesijojos laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., kurio pagalba bus siekiama pakeisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Seimo Konstitucijos komisija 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pasiūlė pakeisti seną Lietuvos Konstitucijos nuostatą į naują, kuri skambėtų taip: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“.

2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kai dviguba pilietybė yra galima:
1. Jei asmuo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu;
2. Jei asmuo buvo įvaikintas Lietuvos piliečių (-io) ir įgijo Lietuvos pilietybę ar Lietuvos pilietis buvo įvaikintas kitos valstybės piliečių (-io) ir įgijo kitos valstybės pilietybę. Šiuo atveju asmuo dvigubą pilietybę gali išlaikyti iki 21 metų amžiaus;
3. Jei asmuo yra pasitraukęs iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę arba yra šio asmens palikuonis;
4. Jei asmuo buvo ištremtas iš Lietuvos arba yra šio asmens palikuonis;
5. Jei asmuo sudarė santuoką su kitos valstybės piliečių (-e);
6. Jei asmuo įgijo Lietuvos pilietybę išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
7. Jei asmuo, turėdamas pabėgėlio statusą, įgijo Lietuvos pilietybę.

2002 m. birželio 4 d. Lietuvos referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Konstitucijos nuostata būtų pakeista, už ją turi balsuoti daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Rinkimų teisę šalyje turi asmenys nuo 18 metų. 2015 m. spalio mėnesio registro duomenimis Lietuvos rinkėjų sąraše yra 2,5 mln. rinkėjų.

Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, nėra apribota balsavimo teisė, jie kaip ir kiti Lietuvos piliečiai turi balsavimo teisę ir gali ją įgyvendinti. Į Lietuvos rinkėjų sąrašą yra įrašomi visi Lietuvos piliečiai, turintys Lietuvos pilietybę patvirtinantį dokumentą, tokį kaip asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos pasą ir yra Lietuvos gyventojų registre. Vyriausioji rinkimų komisija užsiima rinkėjų sąrašų sudarymu bei tvarkymu. Į šį sąrašą negali būti įrašyti šie asmenys: mirę, kuriems įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti juos neveiksniais, netekę Lietuvos pilietybės.

Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, jeigu jie neturi galimybės grįžti į Lietuvą, turi galimybę balsuoti šia nustatyta tvarka:
- Atvykę į Lietuvos konsulinę įstaigą ar diplomatinę atstovybę (balsavimo vieta, laikas ir platesnė informacija yra nurodoma įstaigos puslapiuose);
- Iš anksto balsuoti paštu, užsiregistravus internetinėje svetainėje - http://www.vrk.lt/ereg.

Lietuvos Seimo posėdžio metu Lietuvos Teisingumo ministras teigė, kad aukščiau aptarti pakeitimai padės Lietuvos piliečiams išsaugoti savo pilietybę tam, kad jie ir jų vaikai galėtų po kurio laiko grįžti į gimtąją šalį. Lietuvos pilietis, turintis dvigubą pilietybę, yra lygiavertis su kitais Lietuvos piliečiais. Turėdamas kitos valstybės pilietybę, jis nėra atleidžiamas nuo Lietuvos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų. Dvigubos pilietybės dėka pilietis gauna dvigubai daugiau teisų, pareigų, socialinių garantijų. Lietuvos piliečiai, turintis dvigubą pilietybę, galės dalyvauti šalies valdyme, kas yra labai svarbu šalyse, kuriose suverenitetas priklauso tautai. Dėl pateiktų pakeitimų galima išgirsti ir neigiamų Lietuvos Seimo narių komentarų, kurie teigia, kad Lietuvos pilietis, emigravęs į kitą šalį, gali būti ištikimas tik vienai iš šalių. Baiminamasi, kad piliečiai piktnaudžiaus savo teisėmis vienos iš šalių atžvilgiu. Yra siūlymų Lietuvos pilietybės įstatyme numatyti atskirą straipsnį, kuriame būtų pateiktos šalys, kurių piliečiai galėtų neatsisakant savo pilietybės gauti Lietuvos pilietybę.

Šiuo metu dviguba pilietybė yra įteisinta 20 Europos Sąjungos šalyse. Tokios valstybės kaip Norvegija, Danija, Estija, Austrija draudžia dvigubą pilietybę, bet kaip ir Lietuvoje, jos taiko tam tikras išimtis. Tai tik įrodo vis švelnėjantį šalių požiūrį į dvigubos pilietybės klausimą.

MIGRATION LAW CENTER

Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu: info@migration.lt arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums padėsime.